Šeši įspėjamieji požymiai, rodantys, kad gali prireikti psichologinės pagalbos, yra šie: nuolatinis beviltiškumo jausmas, dideli miego sutrikimai, socialinis uždarumas, nesugebėjimas atlikti kasdienių užduočių, dažnesnis narkotinių medžiagų vartojimas emocijoms įveikti ir mintys apie savęs žalojimą. Šių rodiklių ignoravimas dažnai sustiprėja ir gali sukelti sunkių pasekmių psichinei ir fizinei sveikatai. Ankstyvas šių požymių atpažinimas leidžia laiku įsikišti gydant, vartojant vaistus ar teikiant kitą profesionalią pagalbą, taip užkertant kelią tolesniam savijautos blogėjimui.
Nuolatinis beviltiškumo ar tuštumos jausmas
Kai asmuo patiria nuolatinį beviltiškumo ar tuštumos jausmą, kuris tęsiasi kelias savaites ar mėnesius, šios emocijos gali rodyti pagrindinę psichologinę būklę, reikalaujančią specialisto dėmesio.
Šie jausmai dažnai pasireiškia kaip nuolatinis jausmas, kad niekas nepagerės, ir sumažėjęs susidomėjimas anksčiau malonia veikla. Daugelis žmonių tai apibūdina kaip „tuštumos” ar „nejaukumo”, o ne vien liūdesio jausmą. Dėl šios emocinės būsenos dažniausiai sutrinka miegas, apetitas ir dėmesio koncentracija.
Tokius simptomus patiriantys asmenys turėtų pripažinti, kad šie jausmai nėra charakterio trūkumai, o galimi depresijos ar kitų gydomų būklių požymiai. Profesionalus įsikišimas taikant terapiją, medikamentinį gydymą arba ir viena, ir kita gali iš esmės, ženkliai arba labai pagerinti gyvenimo kokybę.
Miego režimo pokyčiai ir lėtinis nuovargis
Dideli miego režimo sutrikimai ir nuolatinis nuovargis dažnai signalizuoja apie pagrindines psichologines problemas, kurias būtina profesionaliai įvertinti. Šie sutrikimai pasireiškia nemiga, hipersomnija, fragmentišku miegu arba košmarais, todėl susidaro alinantis ciklas, dėl kurio sutrinka kasdienė veikla.
Lėtinis nuovargis, atsirandantis dėl prastos miego kokybės, mažina pažintinius gebėjimus, emocinį reguliavimą ir fizinę savijautą. Kai šie simptomai išlieka ištisas savaites, nepaisant gyvenimo būdo korekcijų, jie paprastai rodo tokias būsenas kaip depresija, nerimo sutrikimai arba potrauminis stresas.
Psichikos sveikatos specialistai, atlikdami išsamų vertinimą, gali nustatyti pagrindines priežastis, atskirti psichologinius veiksnius nuo medicininių būklių, kurios gali pasireikšti panašiai, ir imtis tinkamų gydymo priemonių, kad būtų atkurti sveiki miego įpročiai.
Pasitraukimas iš socialinės veiklos ir santykių
Laipsniškas pasitraukimas iš socialinio bendravimo ir anksčiau mėgstamos veiklos dažnai yra pagrindinis rodiklis, kad gali prireikti psichologinės pagalbos. Šis modelis paprastai pasireiškia kvietimų atsisakymu, pakartotiniu planų atšaukimu arba vengimu bendrauti su draugais ir šeima.
Tokia izoliacija gali pranešti apie esamus psichikos sveikatos sutrikimus ir juos sustiprinti, todėl susidaro žalingas ciklas. Pastebėjus, kad artimas žmogus vis labiau atsiskiria, gali būti naudinga švelniai padrąsinti jį kreiptis profesionalios pagalbos.
Psichikos sveikatos specialistai gali padėti nustatyti užsisklendimo priežastis – depresiją, nerimą, traumą ar kitas būsenas – ir parengti tinkamas gydymo strategijas, kad būtų atkurti prasmingi ryšiai ir vėl integruotasi į socialines sistemas.
Nesugebėjimas atlikti kasdienių užduočių ir pareigų
Daugeliui asmenų, susiduriančių su psichologiniais sunkumais, pastebimai sumažėja gebėjimas atlikti įprastines pareigas. Tai pasireiškia sunkumais atliekant pagrindinius savęs priežiūros veiksmus, namų ruošos darbus ar su darbu susijusias užduotis.
Anksčiau įveikiami įsipareigojimai – maisto ruošimas, sąskaitų apmokėjimas, terminų laikymasis – staiga gali atrodyti nepakeliami arba neįveikiami. Kai kurie žmonės gali pastebėti padidėjusį užmaršumą, neorganizuotumą ar atidėliojimą, kuris smarkiai paveikia jų veiklą.
Šis sutrikimas dažnai sukuria destruktyvų ratą: neįvykdytos pareigos sukelia papildomą stresą, kuris dar labiau mažina kasdienio gyvenimo gebėjimus. Kai žmogui, nepaisant nuoširdžių pastangų, sunku atlikti būtinas užduotis, tai rodo, kad gali prireikti psichologinės intervencijos, kol nesusidarė pasekmių profesinėje ir asmeninėje srityse.
Dažnesnis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas siekiant susidoroti su emocijomis
Kai asmenys pradeda pasikliauti alkoholiu, narkotikais ar kitomis medžiagomis, kad suvaldytų sunkias emocijas ar įtemptas situacijas, toks elgesys dažnai rodo, kad reikia profesionalios psichologinės pagalbos.
Šis modelis paprastai palaipsniui stiprėja, o atsitiktinis vartojimas perauga į priklausomybę. Žmonės gali pastebėti padidėjusį vartojimo kiekį ar dažnumą arba pastebėti, kad negali susidoroti su stresu be psichoaktyviųjų medžiagų. Toks savigydos būdas maskuoja pagrindines problemas, užuot jas sprendęs.
Įspėjamieji požymiai: slaptas elgesys vartojant narkotikus, gynybinė reakcija užsiminus apie vartojimą arba abstinencijos simptomai. Sveikatos priežiūros specialistai gali padėti nustatyti sveikesnius įveikos mechanizmus ir pašalinti pagrindines priežastis taikant įrodymais pagrįstą gydymą, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją arba specializuotas priklausomybės konsultacijas.
Pasikartojančios mintys apie savęs žalojimą ar savižudybę
Nuolatinės mintys apie savęs žalojimą ar gyvenimo pabaigą yra vienas iš rimčiausių rodiklių, kad nedelsiant reikia profesionalios psichologinės pagalbos. Šių minčių niekada nereikėtų atmesti kaip laikinų ar nereikšmingų, nepaisant jų intensyvumo ar dažnumo.
Įspėjamieji požymiai yra susirūpinimas mirtimi, beviltiškumo jausmas, turto išdalijimas, pasitraukimas iš socialinių ryšių ar savęs žalojimo būdų ieškojimas. Daugelis žmonių gėdijasi šių minčių ir slepia jas nuo kitų.
Skubios pagalbos šaltiniai, pavyzdžiui, Nacionalinė savižudybių prevencijos linija (988), teikia pagalbą 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Psichikos sveikatos specialistai gali parengti saugumo planus ir tinkamas gydymo strategijas tiems, kurie susiduria su šiomis nerimą keliančiomis mintimis.
