Kasdieniame gyvenime tyko šeši dažni imuninės sistemos „žudikai”: Lėtinis stresas ir prastas miegas, perdirbtas maistas su dideliu cukraus kiekiu, sėdimas darbas, aplinkos toksinai, alkoholio ir tabako vartojimas, dehidratacija ir vitaminų trūkumas. Šie veiksniai sutrikdo imuninių ląstelių funkciją, sukelia uždegimą ir pažeidžia natūralią organizmo apsaugą nuo patogenų. Kiekvienas iš šių elementų per skirtingus fiziologinius mechanizmus sukuria pažeidžiamumą infekcijoms. Šių grėsmių supratimas yra imuninio atsparumo stiprinimo pagrindas.
Lėtinis stresas ir prastas miegas
Nemiga ir nerimas – dvi dažnos šiuolaikinio gyvenimo apraiškos – labai kenkia imuninės sistemos veiklai. Kai žmonės patiria lėtinį stresą, jų organizme gaminamas per didelis kortizolio kiekis, kuris slopina imuninių ląstelių gamybą ir mažina apsaugines uždegimines reakcijas. Dėl šio hormonų disbalanso atsiranda pažeidžiamumas patogenams.
Taip pat dėl nepakankamo miego sutrinka citokinų, baltymų, būtinų kovai su infekcijomis, gamyba. Tyrimai rodo, kad žmonės, miegantys mažiau nei šešias valandas per parą, serga daug dažniau nei tie, kurie miega septynias ar aštuonias valandas.
Streso ir miego trūkumo derinys sukuria pavojingą ciklą– stresas sukelia neišsimiegojimą, o miego trūkumas sustiprina reakciją į stresą, todėl ilgainiui nuolat silpnėja imuninė apsauga.
Perdirbtas maistas ir cukraus perteklius
Šiuolaikinė mityba, kurioje dominuoja itin perdirbti maisto produktai ir perteklinis cukraus vartojimas, labai kenkia imuninei funkcijai.
Šiuose maisto produktuose paprastai būna rafinuotų angliavandenių, kurie sukelia cukraus kiekio kraujyje šuolius ir sukelia uždegimines reakcijas, dėl kurių imuninės sistemos ištekliai nukreipiami nuo gynybos nuo patogenų.
Tyrimai rodo, kad didelis cukraus kiekis mažina baltųjų kraujo kūnelių veiksmingumą, mažina jų gebėjimą absorbuoti ir neutralizuoti bakterijas.
Perdirbtuose maisto produktuose dažnai trūksta svarbiausių maistinių medžiagų– cinko, seleno, vitaminų C ir D, kurie būtini tinkamam imuninių ląstelių vystymuisi ir veikimui.
Be to, perdirbtuose maisto produktuose esantys dirbtiniai priedai ir konservantai gali sutrikdyti žarnyno mikrobiotą, kurioje gyvena apie 70 % imuninių ląstelių, ir taip dar labiau pakenkti organizmo apsaugos nuo patogenų mechanizmams.
Sėdimas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka
Ilgai sėdint labai susilpnėja imuninės sistemos reakcija, todėl ji tampa pažeidžiama infekcijoms ir ligoms.
Tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas skatina imuninių ląstelių ir antikūnų cirkuliaciją, todėl sustiprėja apsauga nuo patogenų.
Fiziniai pratimai suaktyvina organizmo limfotakos sistemą, kuri neturi savo siurblio ir yra priklausoma nuo raumenų judėjimo, kad galėtų cirkuliuoti imuninės sistemos komponentai.
Net vidutinio sunkumo veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimas, gali sumažinti uždegimo žymenų ir streso hormonų, slopinančių imunitetą, kiekį.
Amerikos širdies asociacija rekomenduoja 150 minučių vidutinio sunkumo fizinio krūvio per savaitę.
Sėdimą darbo laiką kas valandą pertraukite trumpais judesiais, kurie padeda palaikyti imuninės sistemos veiklą, ypač dirbantiems prie darbo stalo ir riboto judrumo žmonėms.
Aplinkos toksinai ir teršalai
Aplinkos toksinų ir teršalų poveikis kelia didelę grėsmę žmogaus imuninei funkcijai. Pramoniniai chemikalai, sunkieji metalai, pesticidai ir oro teršalai gali sutrikdyti imuninį atsaką ląsteliniu lygmeniu ir sukelti imunosupresiją arba netinkamą imuninės sistemos suaktyvėjimą.
Oro taršos kietosios dalelės sukelia uždegimines reakcijas kvėpavimo takų audiniuose, o patvarieji organiniai teršalai bioakumuliuojasi organizme, sukeldami ilgalaikį imunotoksiškumą. Buitinės cheminės medžiagos, kurių sudėtyje yra ftalatų ir formaldehido, taip pat pažeidžia imuninę apsaugą.
Tyrimai rodo ryšį tarp toksinų poveikio ir padidėjusio jautrumo infekcijoms, alergijoms ir autoimuniniams sutrikimams.
Toksinų poveikio mažinimas naudojant filtruotą vandenį, ekologiškus maisto produktus, natūralias valymo priemones ir geresnę oro kokybę padeda išsaugoti idealią imuninės sistemos funkciją.
Alkoholio ir tabako vartojimas
Alkoholis ir tabakas yra dvi plačiai vartojamos medžiagos, turinčios didelį neigiamą poveikį imuninės sistemos funkcijai. Reguliarus alkoholio vartojimas slopina imuninį atsaką, nes sumažėja baltųjų kraujo kūnelių skaičius ir susilpnėja neutrofilų funkcija, todėl organizmas tampa pažeidžiamas infekcijų.
Lėtinis alkoholio vartojimas sukelia uždegimą svarbiausiuose organuose ir sutrikdo žarnyno barjero vientisumą.
Tabako dūmuose yra daugiau kaip 7 000 cheminių medžiagų, kurios tiesiogiai pažeidžia imunines ląsteles. Cigarečių rūkymas trikdo kvėpavimo takų ciliarinį klirensą, slopina antikūnų gamybą ir mažina natūralių ląstelių žudikių aktyvumą.
Dėl šio poveikio susidaro nuolatinė imunosupresijos būsena , labai padidėja jautrumas kvėpavimo takų infekcijoms ir sulėtėja žaizdų gijimas.
Dehidratacija ir vitaminų trūkumas
Lėtinė dehidratacija ir maistinių medžiagų trūkumas įvairiais būdais silpnina imuninės sistemos funkciją. Vanduo yra labai svarbus limfinės sistemos, pernešančios imunines ląsteles po visą kūną, veiklai. Dehidratacija trikdo šį procesą ir mažina kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto gleivinės imunitetą.
Panašiai imunitetui kenkia ir vitaminų trūkumas. Vitaminas D reguliuoja antimikrobinių peptidų gamybą, o vitaminas C palaiko neutrofilų funkciją ir epitelio barjero vientisumą. B grupės vitaminai palengvina antikūnų gamybą, o cinkas užtikrina tinkamą T ląstelių vystymąsi.
Nepakankamas šių maistingųjų medžiagų vartojimas sutrikdo citokinų signalizaciją ir uždegimines reakcijas. Net lengva, nuolatinė dehidratacija ir subklinikinis vitaminų trūkumas gali gerokai padidinti jautrumą infekcijoms.
