Milijonai žmonių visame pasaulyje gyvena su padidėjusiu cukraus kiekiu kraujyje to net nežinodami. Organizmas siunčia signalus, tačiau jie dažnai tokie subtilūs, kad lengvai nurašomi nuovargiui, stresui ar tiesiog „tokiam gyvenimo tempui”. Tuo tarpu neatpažinti simptomai gali vesti į rimtas komplikacijas.
Ankstyvoji diagnostika keičia viską. Žmonės, kurie laiku pastebi įspėjamuosius ženklus ir kreipiasi į gydytoją, turi žymiai geresnes prognozes nei tie, kurie problemą ignoruoja metus ar net dešimtmečius. Bet kaip atpažinti tai, ko nesi mokomas ieškoti?
Yra keletas požymių, kuriuos verta žinoti kiekvienam. Jie gali pasireikšti kartu arba atskirai, stipriai arba vos juntamai. Svarbiausia – neignoruoti ir laiku pasitikrinti.
Nuolatinis troškulys ir dažnas šlapinimasis
Ar pastebėjote, kad pastaruoju metu geriate daugiau vandens nei įprastai? O gal dažniau bėgate į tualetą, ypač naktį? Tai vienas dažniausių ir ankstyviausių ženklų.
Kai cukraus kiekis kraujyje per didelis, inkstai stengiasi išskirti perteklinę gliukozę. Kartu su ja į šlapimą traukiamas ir vanduo – taip atsiranda padidėjęs šlapinimasis, mediciniškai vadinamas poliurija. O prarastas skystis sukelia dehidrataciją ir nuolatinį troškulį.
Užburtas ratas: kuo daugiau geriate, tuo dažniau šlapinatės, o organizmas vis tiek jaučiasi ištroškęs. Blogiausia, kad daugelis troškulį malšina saldžiais gėrimais – tai dar labiau pakelia cukraus kiekį ir sustiprina visą ciklą.
Jei pastebėjote, kad naktį keliatės į tualetą dažniau nei anksčiau, ir kartu jaučiate nepraeinantį troškulį – tai rimta priežastis pasitikrinti.
Nuolatinis alkis ir nepaaiškinamas svorio kritimas
Paradoksalu, bet žmonės su padidėjusiu cukraus kiekiu kraujyje gali jausti nuolatinį, nepasotinamą alkį. Valgote, bet sotumas neateina. Organizmas tiesiog negauna energijos iš maisto taip, kaip turėtų.
Kai insulino nepakanka arba ląstelės yra jam atsparios, gliukozė lieka kraujyje ir nepatenka į ląsteles. Smegenys gauna signalą: „Energijos trūksta, reikia valgyti!” – nors cukraus kraujyje ir taip per daug.
Dar keisčiau – nepaisant padidėjusio apetito, svoris gali kristi. Organizmas, negaudamas energijos iš gliukozės, pradeda skaidyti raumenis ir riebalus. Ši kombinacija – nuolatinis alkis kartu su svorio kritimu – ypač būdinga diabeto pradžiai ir reikalauja skubaus medicininio įvertinimo.
Neryškus ar svyruojantis regėjimas
Akys labai jautriai reaguoja į cukraus kiekio pokyčius. Kai gliukozės lygis pakyla, iš akies lęšiuko išsiurbiami skysčiai, pasikeičia jo forma – ir regėjimas tampa neryškus.
Daugelis žmonių pastebi, kad regėjimas „šokinėja” – kartais matosi gerai, kartais blogiau. Dažnai neryškumas atsiranda po valgio, kai gliukozės lygis pakyla virš 10 mmol/L. Kai cukrus normalizuojasi, regėjimas gali pagerėti.
Tačiau ignoruoti šio simptomo negalima. Pasikartojanti ar lėtinė hiperglikemija pažeidžia tinklainės kraujagysles ir gali sukelti diabetinę retinopatiją – ligą, kuri negydoma veda į nuolatinį regos praradimą.
Jei neryškumas lydi galvos skausmus ar sumišimą – nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Nuolatinis nuovargis
„Tiesiog pavargau” – frazė, kurią sakome sau kasdien. Tačiau jei nuovargis nepraeina net po poilsio, jei ryte keliatės tokie pat pavargę kaip vakare ėjote miegoti – tai gali būti daugiau nei įprasta.
Kai gliukozė negali patekti į ląsteles, jos tiesiog negauna kuro. Rezultatas – nuolatinis energijos trūkumas, nepaisant to, kiek valgote ar miegate. Prie to prisideda ir dehidratacija dėl dažno šlapinimosi – ji sukelia mieguistumą ir vangumą.
Įdomu, kad daugelis žmonių pastebi ryškų energijos pagerėjimą, kai cukraus kiekis pradedamas kontroliuoti. Tai rodo, kad „normalus” nuovargis iš tiesų buvo simptomas, kurį buvo galima išvengti.
Odos pokyčiai ir lėtai gyjančios žaizdos
Oda dažnai parodo tai, kas vyksta organizmo viduje. Tamsūs, aksominiai lopai raukšlėse (ypač ant kaklo ar pažastyse), padidėję odos išaugos, nuolatinis niežėjimas ar sausumas – visi šie požymiai gali signalizuoti apie insulino rezistenciją.
Aukštas gliukozės kiekis kraujyje maitina bakterijas ir mieles. Todėl atsiranda pasikartojančios infekcijos – mielių, šlapimo takų ar odos. Jei pastebėjote, kad infekcijos grįžta vėl ir vėl, nors gydotės – verta patikrinti cukraus kiekį.
Kitas svarbus ženklas – lėtai gyjančios žaizdos. Pjūvis ar įbrėžimas, kuris anksčiau užgytų per savaitę, dabar tęsiasi savaites ar net mėnesius. Tai rodo sutrikusią kraujotaką ir imuninį atsaką dėl ilgalaikės hiperglikemijos.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei atpažįstate bent vieną ar kelis iš šių požymių – nesidrovėkite ir pasitikrinkite. Gliukozės kiekio tyrimas nevalgius arba glikuoto hemoglobino (HbA1c) tyrimas yra paprasti ir prieinami.
Ypač svarbu nedelsti, jei simptomai pasireiškia kartu: nuolatinis troškulys, dažnas šlapinimasis, alkis ir svorio kritimas, neryškus regėjimas ir nuovargis vienu metu – tai klasikinė kombinacija, reikalaujanti skubaus įvertinimo.
Anksti aptiktas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje dažnai gali būti kontroliuojamas vien gyvenimo būdo pokyčiais – mityba, fizine veikla, svorio metimu. Kuo vėliau diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė, kad prireiks vaistų ar insulino.
Neignoruokite savo kūno signalų. Kartais tai, ką laikome „normaliu” nuovargiu ar troškuliu, gali būti organizmo pagalbos šauksmas.
