Trijų patyrusių sodininkų buvo paklausta, kaip auginti milžiniškus pomidorus, ir visi jie paminėjo tą patį paslaptį: tinkamas atstumai. Jie nurodo, kad tarp augalų turi būti 50–60 cm, o tarp eilių – mažiausiai 70 cm, kad būtų užtikrintas šviesos, vandens ir maistinių medžiagų prieinamumas, o taip pat pagerinta oro cirkuliacija ir atsparumas ligoms. Toliau pateikiami praktiniai veiksmai – apžiūra, selektyvus genėjimas, gilus laistymas ir subalansuotas tręšimas, tačiau atstumai yra pagrindas, kuris viską keičia.
Vienintelis paslaptis, dėl kurio sutiko visi trys sodininkai
Sutikdami dėl pagrindinių dalykų, visi trys sodininkai pabrėžė, kad atstumas yra vienintelis būtinas veiksnys, norint užauginti milžiniškus pomidorus. Jie apibūdino išdėstymą: 50–60 cm tarp augalų, mažiausiai 70 cm tarp eilių, užtikrinant, kad kiekvienas stiebas gautų pakankamai šviesos, vandens ir maistinių medžiagų. Jie pažymėjo, kad susigrūdimas sukelia konkurenciją, kuri stabdo vaisių vystymąsi, nepriklausomai nuo veislės ar įdėtų sąnaudų.
Tinkamas atstumų tarp augalų nustatymas yra prevencinė priemonė, kuri supaprastina vėlesnius sprendimus dėl veislių, atramos ir tręšimo. Tai sukuria fiziologines sąlygas, reikalingas dideliems vaisiams užmegzti, ir mažina ligų pavojų, gerinant oro cirkuliaciją. Šiems sodininkams teisingas sodinimo išdėstymas yra pirmasis raktas į sėkmę.
Kaip ta paslaptis atsispindi kasdienėje priežiūroje
Nustačius atstumus tarp augalų kaip pagrindinį metodą, kasdienė priežiūra tampa serija apgalvotų veiksmų, kurie išsaugo atviras sąlygas, reikalingas kiekvienam augalui dideliems vaisiams užmegzti.
Kasdienė priežiūra apima reguliarius patikrinimus, 5–7 cm atžalų pašalinimą ir oro cirkuliacijos palaikymą. Laistykite giliai kas 5–7 dienas, atsižvelgdami į karštį, ir įsitikinkite, kad nelieka stovinčio vandens. Tręškite 10–14 dienų po persodinimo, vaisių užmezgimo metu pereidami nuo azoto turinčių trąšų prie fosforo/kalio turinčių.
Retinkite kekes iki keturių ar penkių vaisių, pašalinkite mažus ar vėlai pražydusius žiedus. Tvirtinkite ir formuokite stiebus, kad išvengtumėte šešėlių. Pastabos yra praktinės: stebėkite, genėkite, laistykite, tręškite ir ribokite vaisių kiekį, kad prioritetą teiktumėte dydžiui.
Klaidos, kurių reikia vengti taikant paslaptį
Nors didelių pomidorų auginimo žingsniai yra paprasti, dažnos klaidos – augalų susigrūdimas, atžalų pašalinimo nepaisymas, nereguliarus laistymas, netinkamas tręšimo laikas ir per didelis vaisių kiekis – reguliariai sugadina gerus ketinimus; kiekviena klaida sumažina šviesą, nukreipia maistines medžiagas arba sukelia stresą augalui, sumažindama vaisių dydį ir eikvodama pastangas.
Sodininkai dažnai sodina augalus per tankiai, nepriskiria atžalų 5–7 cm aukštyje arba laisto netolygiai, o ne kas 5–7 dienas, ir neužtikrina drenažo.
Per ankstyvas arba per vėlyvas tręšimas, netinkamas NPK balansas ir per didelis vaisių kiekis viename kekėje išeikvoja išteklius.
Atidus sodinimo tankumas, genėjimas, nuolatinis laistymas, laiku atliekamas tręšimas ir vaisių retinimas padeda išvengti šių praradimų.
