Trys dažniausiai pasitaikančios klaidos neleidžia žmonėms mėgautis visaverčiu gyvenimu. Pirma, gyvenimas ateitimi sukuria laukimo be pasitenkinimo ciklą. Antra, per daug galvojant apie mažus sprendimus sunaudojama protinė energija, kurią geriau panaudoti kitur. Trečia, savo tikrovės lyginimas su kitų žmonių kurtais svarbiausiais sprendimais iškreipia suvokimą ir skatina nepasitenkinimą. Įgyvendinant sąmoningumo praktiką ir sprendimų priėmimo sistemas galima kovoti su šiomis tendencijomis. Šių modelių supratimas yra pirmas žingsnis siekiant susigrąžinti kasdienį malonumą ir buvimą.
Nuolat gyvename ateitimi, o ne dabartimi
Nuolat gyvename ateitimi, o ne dabartimi
Daugelis žmonių praleidžia dienas susitelkę į ateities įvykius, ignoruodami dabartines aplinkybes. Toks į ateitį orientuotas mąstymas sukuria nuolatinį laukimo be pasitenkinimo ratą. Asmenys atideda džiaugsmą galvodami: „Būsiu laimingas, kai…” – nustatydami laimės sąlygas, kurios nuolat perkeliamos į priekį.
Tyrimai rodo, kad ši tendencija kyla iš evoliucinių išgyvenimo mechanizmų, kurie teikia pirmenybę planavimui. Tačiau šiuolaikiniame kontekste pernelyg didelis dėmesys ateičiai sukelia nerimą ir praleistas dabartinio malonumo galimybes.
Sąmoningumo praktika neutralizuoja šią tendenciją, ugdydama dėmesį dabartinei patirčiai. Norint nutraukti šį modelį, reikia atpažinti, kada mintys nukrypsta į ateities rūpesčius, ir sąmoningai nukreipti dėmesį į artimiausią aplinką ir pojūčius.
Mažų sprendimų ir kasdienių situacijų pergalvojimas
Kaip dažnai paprastas pasirinkimas tarp dviejų pusryčių variantų virsta sudėtinga maistingumo, laiko sąnaudų ir ilgalaikio poveikio mitybai analize?
Toks per daug galvojimo apie nereikšmingus dalykus modelis atima protinę energiją, kurią geriau panaudoti kitur. Tyrimai rodo, kad sprendimų priėmimo nuovargis kaupiasi visą dieną ir išeikvoja kognityvinius išteklius.
Žmonės, kurie pernelyg ilgai svarsto nereikšmingus sprendimus, dažnai jaučia didesnį nerimą ir mažesnį pasitenkinimą savo galutiniais sprendimais.
Norint ištrūkti iš šio rato, reikia sukurti sprendimų priėmimo sistemą įprastiems klausimams spręsti. Nustatant laiko apribojimus pasirinkimams, kuriant asmenines gaires įprastoms situacijoms ir atpažįstant, kada sprendimą galima pakeisti, galima gerokai sumažinti psichinę naštą ir sugrąžinti malonumą į kasdienį gyvenimą.
Savo tikrovės palyginimas su kitų svarbiausiais įvykiais
Skaitmeniniame amžiuje egzistuoja dar viena svarbi kliūtis, trukdanti patirti pasitenkinimą. Žmonės vis dažniau vertina savo gyvenimą pagal tai, kokiais vaizdais kiti dalijasi internete.
Socialinės žiniasklaidos platformose rodomos idealizuotos tikrovės versijos– atostogos, pasiekimai ir svarbūs įvykiai, tačiau praleidžiamos kovos ir kasdienybės akimirkos. Toks selektyvus pateikimas sukuria iliuziją, kad kiti gyvena nuolat tobulą gyvenimą.
Toks lyginamasis mąstymas iškreipia tikrovę ir skatina nepasitenkinimą. Asmenys sutelkia dėmesį į numanomus trūkumus, užuot vertinę savo aplinkybes.
Tyrimai rodo, kad šis įprotis didina nerimą ir mažina pasitenkinimą gyvenimu, nes žmonės nuolat siekia nepasiekiamo standarto, sukurto naudojant skaitmeninius filtrus ir strateginius praleidimus.
