Sodininkas Antanas niekada nebūtų patikėjęs, kad trąša, kurią visi laikė „pigiu ir greitu sprendimu“, per kelerius metus gali smarkiai pakeisti jo žemės būklę. Iš pradžių derlius buvo puikus, augalai vešėjo, o trąšų maišai kainavo vos kelis eurus. Tačiau po 10–15 metų žemė tapo kietesnė, derlius nyko, o augalai pradėjo atrodyti silpni ir pavargę. Tik pasikalbėjus su agronomu paaiškėjo tikroji priežastis.

Kodėl pigi kalio trąša gali pakenkti dirvožemiui

Kalio chloridas yra viena iš pigiausių ir populiariausių kalio trąšų. Ji tikrai veiksminga, tačiau turi vieną savybę, apie kurią mažai kas įspėja daržo augintojus. Chloridai, esantys šioje trąšoje, ilgainiui gali kauptis dirvožemyje, ypač tada, kai trąšos naudojamos dažnai ir didesnėmis nei rekomenduojama normomis. Tai nėra nuodai ir nėra pavojinga vienu kartu, tačiau per daug metų druskų perteklius pradeda keisti žemės struktūrą.

Agronomai paaiškina, kad mažose lysvėse ir šiltnamiuose druskos išsiplauna daug sunkiau nei dideliuose laukuose. Kai jų susikaupia per daug, dirva tampa tankesnė, sunkiau purenama, blogėja vandens cirkuliacija, mažėja mikroorganizmų įvairovė. Rezultatas – augalai pradeda augti silpniau ir prasčiau įsisavina maisto medžiagas.

Kaip atpažinti, kad dirvožemis persotintas druskomis

Perkaitusią žemę galima pažinti pagal kelis požymius. Pirmiausia pradeda keistis augalų lapai – kraštai ruduoja, džiūva arba geltonuoja. Augalai tampa lėčiau augantys, jautresni karščiui ir sausrai, o laistant vanduo ilgiau laikosi paviršiuje, tarsi nenorėtų susigerti.

Dirva tampa kieta, sunkiai įsileidžianti kasimo įrankius. Kompostas ir organinės medžiagos skyla daug lėčiau, nes mikroorganizmams sunku dirbti sūresnėse sąlygose. Tai ženklai, kad laikas pertvarkyti tręšimą.

Kuriems augalams kalio chloridas netinka labiausiai

Ne visi augalai vienodai jautrūs druskoms. Labiausiai jų poveikį jaučia šiltnamio kultūros ir kai kurios daržovės. Jautriausi yra agurkai, pomidorai, paprikos, bulvės ir moliūginės kultūros. Vidutiniškai reaguoja česnakai, svogūnai, salotos ir kopūstai. Atsparesni druskų pertekliui yra burokėliai, morkos ir kai kurie šakniavaisiai, tačiau net ir jie ilgainiui duoda prastesnį derlių.

Būtent todėl vieni sodininkai sako, kad pigi trąša „puikiai veikia“, o kiti – kad „sugadino žemę“. Viskas priklauso nuo to, kokie augalai vyrauja darže ir kaip intensyviai tręšiama.

Kiek iš tiesų kainuoja pigios trąšos

Trumpuoju laikotarpiu kalio chloridas atrodo puikus sprendimas – pigus, veiksmingas ir greitai pastebimas. Tačiau ilgalaikiai nuostoliai gali būti daug didesni. Silpnesni augalai lemia mažesnį derlių, o prastėjanti žemė reikalauja papildomų investicijų.

Dirvožemio atkūrimas organinėmis trąšomis, kompostu ir biologiniais preparatais gali kainuoti kelis šimtus eurų. Be to, prarastas derlius per kelis sezonus taip pat sudaro nemenką sumą. Dėl to agronomai visada rekomenduoja rinktis trąšas ne tik pagal kainą, bet ir pagal sudėtį.

Kaip atgaivinti dirvą ir sustabdyti blogėjimą

Gera žinia ta, kad net ir persotintą dirvą galima atgaivinti. Pirmas žingsnis – nutraukti kalio chlorido naudojimą ir pereiti prie trąšų be chlorido. Vienas geriausių pasirinkimų yra kalio sulfatas, kuris ypač tinka jautriems daržo augalams.

Po to verta į žemę įterpti daugiau komposto. 5–10 centimetrų sluoksnis gerina dirvos struktūrą ir atstato mikroorganizmų veiklą. Žaliosios trąšos, tokios kaip garstyčios, vikių mišiniai, facelija, taip pat padeda išjudinti ir pagerinti dirvos būklę.

Papildomas palaistymas padeda dalį druskų nunešti į gilesnius sluoksnius. Tai paprastas, bet veiksmingas būdas sumažinti paviršinio dirvožemio druskingumą.

Dirvožemio tyrimas laboratorijoje yra puikus būdas nustatyti, kiek ir kokių elementų trūksta ar per daug. Tai leidžia tiksliai suplanuoti tręšimo planą ir išvengti klaidų.

Kokios trąšos yra saugesnės ilgalaikiam naudojimui

Jei norite išvengti druskų pertekliaus, verta rinktis trąšas, kurios neturi chloridų. Kalio sulfatas yra bene geriausias pasirinkimas šiltnamiams ir jautriems augalams. Puikiai tinka ir organinės trąšos – kompostas, humusas, mėšlo granulės. Jos maitina augalus palaipsniui ir gerina žemės struktūrą.

Pelenai taip pat gali būti naudingi, jei naudojami saikingai. Juose yra kalio ir mikroelementų, tačiau dėl šarminės reakcijos jų negalima berti dideliais kiekiais.

Išvada

Antano istorija parodo svarbiausią tiesą: pigi trąša ne visada reiškia gerą sprendimą. Dirvožemis – tai ilgalaikė investicija, o ne vieta taupyti kelis eurus. Pasirinkus tinkamą trąšą ir prižiūrint žemę atsargiai, galima išvengti problemų, kurios atsiranda tik po daugelio metų.