Vienas sodininkas pasidalijo netikėtu atradumu: paprastas nesūdytų kiaulienos lašinių kabinimas žiemą pritraukė paukščius, kurie ne tik sumažino vikšrų ir sraigių skaičių, bet ir apsaugojo medžius nuo graužikų bei paskatino geresnį apdulkinimą pavasarį.

Idėja atsirado po keleto sezonų stebėjimų – kai pavasarį daržas būdavo pilnas kenkėjų, o paukščių kažkur nebuvo matyti. Tiesiog pakabinus po daržovių lysve ir vaismedžių šakose mažus nesūdytų lašinių ir džiovintų uogų pakelius gruodį, situacija pasikeitė kardinaliai. Triukas veikė dviem kryptimis – ir kenkėjų kontrolė, ir geresnė derliaus užuomazga.

Kodėl žiemą verta kabinti lašinius prie daržo

Daugelis sodinininkų maitina paukščius žiemą gailestingumo sumetimais, tačiau ne visi supranta, kokią praktinę naudą tai gali duoti pačiam daržui. O naudos tikrai yra.

Gruodžio pabaiga ir sausis – kritiškiausias laikas paukščiams. Natūralaus maisto šaltinių drastiškai sumažėja, vabzdžiai miega, uogos jau nulestos. Jeigu šiuo metu pasiūlysite jiems patikimą maisto šaltinį, paukščiai įsimins vietą ir liks jūsų teritorijoje visą žiemą. O svarbiausia – pavasarį jie čia ir perės.

Zylės, raudonkrūtinės ir strazdai – būtent šie paukščiai yra geriausi sodo sargai. Jie aktyviai maitinasi vabzdžiais ir vikšrais, todėl perinčių porų buvimas jūsų daržo teritorijoje garantuoja natūralią kenkėjų kontrolę visą sezoną.

Nesūdyti kiaulienos lašiniai ir džiovintos uogos – puikus derinys. Lašiniai suteikia riebalų, kurių žiemą labai reikia energijai palaikyti, o uogos prideda vitaminų ir pritraukia kitų rūšių paukščius. Svarbu, kad lašiniai būtų be odos ir nesūdyti – druska paukščiams kenksminga, o oda gali būti perrūgusi ar apdorota prieskoniais.

Dozuoti reikia saikingai. Maži paketėliai kas dvi savaites užtikrina, kad paukščiai neliks visiškai priklausomi nuo jūsų, bet ir nepamirš teritorijos. Jie ir toliau ieškos natūralaus maisto – graužys žievę ieškodami lervų, krapštys paklotėje vikšrus.

Stebėjimas rodo: ten, kur paukščius maitino žiemą, pavasarį atsiranda gerokai daugiau perinčių porų ir sumažėja ankstyvųjų kenkėjų protrūkių.

Kaip lašinių lesyklėlės apsaugo medžius ir didina derlių

Efektas neapsiriboja vien kenkėjų naikinimu. Žiemą pakabinti lašiniai sukuria visą naudingų pasekmių grandinę.

Pirmiausia – vikšrų ir sraigių kontrolė. Daugelis vikšrų žiemoja įsiritę į lapų ar žievės plyšius, taip pat į paviršinį dirvožemio sluoksnį netoli kamienų. Zylės ir raudonkrūtinės, ieškodamos maisto, kruopščiai krapšto šias vietas ir sutramdo didžiąją dalį kenkėjų dar prieš jiems pabudus. Strazdai veiksmingai naikina sraiges – pavasarį pastebėsite gerokai mažiau sužalotų daržovių lapų.

Antra – apsauga nuo graužikų. Paukščių aktyvumas atbaido kaniamas ir žiurkėnus, kurie žiemą mėgsta graužti vaismedžių žievę. Kanios nervinasi dėl nuolatinio judėjimo ir garsų, todėl vengia teritorijos. Tai ypač aktualu jauniems medeliams – pažeista žievė gali sunaikinti net kelių metų pastangas.

Trečia – ankstyvesnis apdulkinimas. Paukščiai aplink vaismedžius veikia kaip gyvi žiedo apsaugotojai – jie naikina kandis ir kitus vabzdžius, kurie gadina žiedų pumpurus. Be to, jų aktyvumas pritraukia ankstyvuosius apdulkintojus – kamanes ir žiedmusių rūšis, kurios orientuojasi į judėjimą ir garsus. Rezultatas – geriau sužydėjęs sodas ir daugiau užmezgų vaisių.

Ketvirta – sveikesni augalai. Mažiau kenkėjų reiškia mažiau streso augalui. Medžiai ir daržovės gali skirti daugiau energijos augimui ir derliaus formavimuisi, o ne gynybinėms reakcijoms. Sodininkai pastebi, kad lapai tampa tamsiau žali, ūgliai stipresni, o derlius sočiai brendesnis.

Visa tai už minimalias pastangas ir išlaidas – keletas kilogramų nesūdytų lašinių ir saujų džiovintų uogų per žiemą.

Kada ir kur kabinti lesyklas, kad gautumėte maksimalią naudą

Vieta ir laikas lemia viską. Neteisingai pakabintos lesyklos gali net pakenkti, todėl verta laikytis kelių paprastų taisyklių.

Laikas: geriausias metas pradėti – gruodžio antra pusė, kai paukščiai jau jaučia maisto trūkumą, bet dar nėra per vėlu juos pritraukti. Maitinimą tęskite iki kovo vidurio – tuo metu jau atsiranda natūralaus maisto. Nepratęskite per ilgai – pernelyg išlepinti paukščiai gali tapti tingūs ir neefektyvūs kenkėjų naikintojai.

Vieta pagal sodą: lesyklas kabinkite 1–2 metrų atstumu nuo vaismedžių kamienų, geriausia ties žemesnėmis šakomis arba ant specialių laikikių. Jei pakabinsite per arti kamieno, paukščių išmatos gali kauptis šaknų zonoje ir kelti ligų riziką. Per toli – paukščiai nepatruliuos kamieno aplinkoje ir negraužs žievės ieškodami vikšrų.

Vieta pagal daržoves: ties daržovių lysve lesyklas montuokite krūmų ar atramų pakraštyje, bet ne tiesiai virš lysvės. Idealus variantas – 2–3 metrai nuo lysvės, kad paukščiai nutupdami paklaidžiotų ir tarp daržovių, bet išmatos nekristų tiesiai ant lapų. Netoli smulkių vaismedžių (pvz., serbentų) lesyklų visai nestatykite – paukščiai gali išlesti uogas.

Aukštis: 1,2–1,8 metro aukštis nuo žemės – optimalus. Žemiau – kyla rizika, kad prisiartins katės. Aukščiau – paukščiai mažiau kraps paviršinį dirvožemį.

Konstrukcija: nesūdyti lašiniai geriausia kabinti tinkliukuose arba senuose svogūnų maišeliuose. Taip paukščiai gali lengvai rauti, bet negali nuryti per didelio gabalo. Džiovintas uogas – ant vielos arba specialiuose lesiklėliuose, kad neišbyrėtų ant žemės ir nepelėtų.

Papildymas: papildykite kas 10–14 dienų nedidelėmis porcijomis. Jei matote, kad lašiniai nepaliečiami – sumažinkite kiekį arba pakeiskite vietą. Jei išgraužiama per parą – galite šiek tiek padidinti, bet neperdedate – priklausomybė žalinga.

Saugumas: visada naudokite tik šviežius, nesūdytus, be prieskonių lašinius. Sūdyti lašiniai, dešrelės ar kepsniai gali rimtai pakenkti paukščių inkstams. Seniai keptų lašinių likučiai su prieskoniais ir svogūnais – taip pat netinka.

Laikydamiesi šių paprastų gairių, per vieną žiemą pritrauksite pastovią paukščių bendruomenę, kuri pavasarį ir vasarą dirbs kaip jūsų asmeninė kenkėjų naikinimo brigada – nemokamai ir ekologiškai.