Kai ruduo eina į pabaigą ir lapai beveik nukritę, daugelis sodininkų jau pailsi po sezono. Tačiau patyrę sodų prižiūrėtojai žino vieną svarbų darbą, kuris gali nulemti viso kito sezono sėkmę – vėlyvą rudenį atliekamą profilaktinį purškimą.
Ši procedūra ne tik sunaikina žiemojančius patogenus ir vabzdžius, bet ir sumažina pavasarinių ligų riziką, todėl sodas startuoja sveikesnis, be užkrato ir grybelių likučių.
Kodėl vėlyvas ruduo yra geriausias laikas vienam veiksmingam apdorojimui
Vėlyvas ruduo – tai momentas, kai gamtoje viskas lėtėja, tačiau patogenų ir vabzdžių aktyvumas dar nesibaigęs. Dauguma ligų sukėlėjų ir kenkėjų susitelkia ant lapų, šakų, žievės įtrūkimų bei pumpurų, ruošdamiesi peržiemoti.
Purškimas būtent šiuo metu leidžia vienu kartu sunaikinti didžiausią jų koncentraciją. Po purškimo infekcijų židiniai nebesiplečia, o per žiemą natūraliai sunyksta.
Tokiu būdu pavasarį augalai pasitinka be paslėptų ligų ir su stipresniu imunitetu. Vienkartinis, gerai suplanuotas apdorojimas padeda sutaupyti išteklių, sumažina būtinybę dažnai purkšti vegetacijos metu ir sumažina bendrą cheminių intervencijų kiekį.
Kaip veikia rudens purškimas ir kokie ingredientai naudojami
Rudenį taikomas sanitarinis purškimas nėra skirtas augimui skatinti – jo tikslas yra profilaktinė dezinfekcija. Procedūra pašalina grybelių sporas, bakterijas, žiemojančius kenkėjus ir dumblių sankaupas.
Daugelis sodininkų vis dar klaidingai mano, kad šiam tikslui galima naudoti buitinį baliklio tirpalą, tačiau toks metodas yra pavojingas.
Natrio hipochloritas, esantis balikliuose, iš tiesų oksiduoja mikrobus, bet maišyti jį su rūgštimis (pvz., citrinos rūgštimi ar fosfatais) yra pavojinga. Tokia reakcija išskiria chloro dujas – jos toksiškos tiek žmogui, tiek augalams. Todėl toks mišinys netinkamas soduose ar gyvenamojoje aplinkoje.
Užuot naudoję baliklius, patyrę sodininkai renkasi saugias, patikrintas medžiagas:
Karbamido tirpalą (5 %) – 500 g karbamido 10 l vandens. Šis tirpalas naikina grybelių sporas, mažina vabzdžių žiemojančių formų kiekį ir kartu praturtina dirvą azotu.
Vario sulfato tirpalą (1 %) – 100 g į 10 l vandens. Puikiai tinka nuo bakterinių ir grybelinių ligų, ypač obelims, kriaušėms ir slyvoms.
Geležies sulfato tirpalą (3–5 %) – veiksmingas nuo samanų, kerpių ir žievės užsikrėtimų.
Šios priemonės oksiduoja patogenus, keičia jų buvimo sąlygas ant žievės ir lapų likučių, o svarbiausia – yra saugios naudoti, jei laikomasi dozavimo ir purškimo taisyklių.
Kaip teisingai paruošti ir naudoti tirpalą
Tirpalas visada ruošiamas švariame plastiko arba emaliuotame inde, ne metaliniame, kad neįvyktų cheminė reakcija.
Pirmiausia įpilama dalis vandens, tada suberiama arba supilama veiklioji medžiaga, po to papildoma likusiu kiekiu vandens ir viskas gerai išmaišoma.
Gautas mišinys supilamas į purkštuvą.
Purškimas atliekamas sausą, be vėjo dieną, kai oro temperatūra yra ne žemesnė nei +5 °C ir nenumatomas lietus bent 24 valandoms. Purkštuvu reikia tolygiai padengti visas medžio dalis – šakas, kamieną, šakų sąnarius ir žievės įtrūkimus.
Lapų likučiai, šakų susikirtimai ir kamieno pagrindas turi būti kruopščiai sudrėkinti, bet be nuotėkio.
Dirvožemio aplink medį purkšti nebūtina, nes pagrindinis tikslas – pašalinti patogenus nuo antžeminių dalių.
Jei apdorojamas didesnis sodas, patogu sudaryti žemėlapį arba užrašyti, kurie medžiai jau purkšti. Tai padeda išvengti dvigubo apdorojimo ir leidžia tiksliai sekti rezultatus.
Ko tikėtis po procedūros
Per kelias savaites po purškimo galima pastebėti, kad ant žievės mažėja grybelinių apnašų, kerpių ar džiūstančių vabzdžių liekanų.
Kai kurios sporos žūsta iškart, kitos – palaipsniui. Tai normalu, nes oksidacinis poveikis veikia kelias dienas.
Jei tirpalas paruoštas pagal instrukcijas, jis neturi kenkti žemei ar šaknims. Tačiau labai svarbu vengti perteklinio tirpalo nubėgimo į dirvožemį ar vandens telkinius.
Pavasarį tokie medžiai dažniausiai pasitinka su mažesniu ligų spaudimu – pumpurai skleidžiasi tolygiai, lapai būna sveiki, o žievė švari.
Tai reiškia mažiau poreikio naudoti chemikalus vegetacijos metu ir geresnę vaisių kokybę.
Kaip išlaikyti efektą ir pasiruošti kitam sezonui
Vėlyvo rudens purškimas duoda ilgalaikį poveikį, tačiau rezultatą sustiprina papildomi žingsniai:
Pavasarį atlikite lengvą sanitarinį genėjimą, pašalindami sausas ar pažeistas šakas.
Naudokite kompostuotą mulčią – jis sulaiko drėgmę ir gerina dirvos mikroflorą.
Laistykite medžius pagal poreikį, kad jie nepatirtų streso sausros metu.
Kasmet fiksuokite atliktas procedūras – taip lengviau sekti, kokios koncentracijos ir laikai duoda geriausią rezultatą.
Pasidaliję savo stebėjimais su kaimynais ar bendruomenės sodininkais, padėsite visai aplinkai – mažiau ligų reiškia mažiau purškimų ir sveikesnius augalus visame rajone.
Išvada
Vienas vėlyvo rudens purškimas gali turėti didžiulį poveikį jūsų sodo sveikatai. Tai nėra sudėtinga ar brangu – svarbiausia laikytis saugių proporcijų ir pasirinkti tinkamas, augalams draugiškas priemones.
Venkite pavojingų baliklio ir rūgšties derinių, nes jie išskiria chlorą ir gali pakenkti tiek jums, tiek augalams.
Vietoje to pasitelkite seną, patikimą praktiką – karbamidą, vario ar geležies sulfatą, ir jūsų medžiai pavasarį atgis stipresni nei bet kada.
Toks sąmoningas požiūris į rudens darbus ne tik sutaupo laiko, bet ir padeda sukurti sveikesnį, tvaresnį sodą, kuriame kiekvienas pavasaris tampa nauju startu be ligų ir chemijos pertekliaus.
