Trečią savaitę iš eilės buvau nepakeliamas. Dirglus, pavargęs, be jokio noro. Žmona viską pakentė tyliai, kol vieną vakarą paklausė pusiau juokais: „Klausyk, o gal tau irgi tos dienos?”
Nusijuokiau. Bet kažkas tame klausime užkliuvo.
Po savaitės sėdėjau pas endokrinologą. Ir tai, ką išgirdau, privertė permąstyti viską, ką žinojau apie vyrišką organizmą.
„Vyrai neturi ciklų” – didžiausia iliuzija
„Žmonės mano, kad testosteronas yra pastovus kaip elektros įtampa”, – pasakė gydytojas, žiūrėdamas į mano kraujo tyrimus. „Bet tai netiesa. Jis šokinėja – per dieną, per savaitę, per metus.”
Rytais testosterono lygis aukščiausias. Vakare – nukrenta. Rudenį paprastai būna daugiau, pavasarį – mažiau. O po trisdešimties kasmet nubyra maždaug vienas procentas.
„Tai ne mėnesinės”, – paaiškino endokrinologas. „Bet tai cikliškumas, kurio dauguma vyrų net nepastebi – kol nepradeda jaustis blogai.”
Simptomai, kuriuos vyrai ignoruoja
Kai testosteronas krenta žemiau įprastos ribos, prasideda tai, ko dauguma nemoka paaiškinti:
Dirglumas be priežasties. Viskas nervina – žmona, darbas, net šuo.
Energijos stoka. Ne fizinis nuovargis, o kažkoks vidinis tuštumas. Noras tiesiog atsigulti ir nieko nedaryti.
Smegenų rūkas. Sunku susikaupti, pamiršti dalykai, kuriuos ką tik girdėjai.
Sumažėjęs lytinis potraukis. Kartais iki nulio.
Psichoterapeutas Jedas Diamondas šią būseną pavadino „Sudirgusio vyro sindromu” (IMS). Terminas neoficialus, bet tikslus – apibūdina emocinius pokyčius, kuriuos sukelia hormonų svyravimai.
Avinas, kuris paaiškina tavo nuotaikas
2002 metais mokslininkas Geraldas Lincolnas tyrė Soay veislės avinus ir pastebėjo keistą dėsningumą. Poravimosi sezonu jų testosteronas pakyla, gyvūnai tampa aktyvūs ir konkurencingi. Kai sezonas baigiasi – hormonai krenta, o avinai tampa nervuoti, užsidarę, sunkiai nuspėjami.
Panašus modelis rastas ir tarp elnių, dramblių, netgi primatų.
„Mes nesame tokie skirtingi nuo gyvūnų, kaip norėtume manyti”, – šyptelėjo endokrinologas.
Kodėl apie tai nekalba
Vyriškumo kultūra nemėgsta silpnumo. Pasakyti „man šiandien blogai, nes hormonai” – skamba kaip pasiteisinimas.
Todėl vyrai tyli. Geria kavą, stumia save į priekį, kaltina stresą ar darbą. O problema lieka nematoma.
„Dauguma vyrų ateina pas mane tik tada, kai žmona jau ruošiasi išeiti”, – pasakė gydytojas. „O juk užtektų paprasčiausio kraujo tyrimo.”
Kas iš tikrųjų padeda
Endokrinologas nedavė man jokių hormoninių vaistų. Bent jau ne iš karto.
„Pirmiausia – gyvenimo būdas”, – pasakė jis ir išvardino keturis dalykus:
Miegas. Septyni–aštuoni valandos, ne penki su puse. Testosteronas gamina naktį, ir jei miegi per mažai – jo tiesiog nebus.
Judėjimas. Ne maratonai, o reguliarus krūvis. Svoriai veikia geriau nei kardio.
Mityba. Cinkas, magnis, D vitaminas. Mažiau cukraus, daugiau riebalų – sveikų, ne greitojo maisto.
Stresas. Kortizolis – streso hormonas – tiesiogiai slopina testosteroną. Kuo daugiau nervinies, tuo mažiau vyriškumo.
„Jei po trijų mėnesių nepagerės – tada kalbėsime apie kitus variantus”, – užbaigė gydytojas.
Po dviejų mėnesių
Pradėjau miegoti daugiau. Grįžau į sporto salę. Sumažinau alkoholį ir pridėjau žuvies į mitybą.
Žmona pastebėjo pokyčius anksčiau nei aš pats. „Tu kažkoks ramesnis pasidarei”, – pasakė vieną vakarą.
Ne, vyrai neturi mėnesinių. Bet turi hormonų bangas, kurios gali apversti gyvenimą aukštyn kojomis – jei apie jas nieko nežinai.
Dabar žinau. Ir jei tavo „tos dienos” kartojasi per dažnai – gal laikas paklausti savęs, ką tavo organizmas bando pasakyti.
vyru-hormonai-testosteronas-nuotaikos
