Daugelis mano, kad spygliuočiams žiema nekelia grėsmės – juk jie žaliuoja ištisus metus. Bet būtent vasario–kovo saulė gali padaryti daugiausia žalos. Štai kaip apsaugoti savo medžius.
Kodėl žiemos saulė pavojingesnė už šaltį
Spygliuočiams didžiausią žalą daro ne šaltis, o temperatūros svyravimai ir vadinamasis žieminis nudegimas.
Kaip tai vyksta? Saulėtą žiemos dieną tamsūs spygliai įkaista – jų temperatūra gali pakilti 10–20 laipsnių aukščiau aplinkos. Augalas „pabunda”, pradeda garinti drėgmę. Bet šaknys įšalusioje žemėje negali tiekti vandens. Vakare temperatūra staigiai nukrinta, ir apšilę audiniai patiria šoką.
Rezultatas – rudi, išdžiūvę spygliai, kuriuos pastebėsite tik pavasarį. Žala būna matoma pietinėje ir pietvakarinėje medžio pusėje – ten, kur šviečia saulė.
Sniego danga situaciją dar pablogina: baltas sniegas atspindi iki 80 proc. saulės šviesos, todėl spinduliuotė pasiekia augalą ir iš apačios.
Kuriems augalams gresia didžiausia rizika
Ne visi spygliuočiai vienodai jautrūs. Didžiausią dėmesį skirkite:
Jauniems augalams. Pirmųjų 3–5 metų spygliuočiai dar neturi gilių šaknų ir storesnės žievės, todėl yra ypač pažeidžiami.
Vakarinėms tujoms. Šios populiarios gyvatvorių augalai dažnai ruduoja žiemos pabaigoje. Jų plokšti spygliai greitai praranda drėgmę.
Serbinėms eglėms. Dekoratyvios, bet jautrios staigiam atšilimui ir užšalimui.
Kadagiams. Jų spygliai gali įgauti bronzinį atspalvį nuo atspindėtos saulės šviesos.
Subrendę, sveiki medžiai dažniausiai susitvarko patys. Bet jei pernai sodinote naujus spygliuočius – jiems reikės pagalbos.
Paprastos apsaugos priemonės
Apsaugoti spygliuočius nėra sudėtinga. Svarbiausia – padaryti tai laiku, kol saulė dar nepadarė žalos.
Kvėpuojantys ekranai. Pastatykite medinį ar plastikų rėmą pietinėje augalo pusėje ir aptraukite agrotekstile arba šešėline tinkline. Ekranas turi skleisti šviesą, ne visiškai ją blokuoti – augalui vis tiek reikia šviesos fotosintezei.
Apvyniojimas audiniu. Jaunus augalus galima apvynioti agrotekstile, drobule ar specialia žiemine medžiaga. Svarbu – vyniokite laisvai, palikdami tarpus orui cirkuliuoti. Per ankštas apvyniojimas sukels drėgmės kaupimąsi ir pelėsį.
Mulčiavimas. Storas mulčio sluoksnis (8–10 cm) aplink kamieną apsaugo šaknis nuo įšalimo ir padeda išlaikyti dirvos drėgmę.
Ko vengti
Kai kurios „apsaugos” priemonės gali pakenkti daugiau nei padėti.
Nepervyniokite. Keli ploni sluoksniai geriau nei vienas storas. Per tankus apvyniojimas kaupia drėgmę ir skatina ligas.
Nelieskite šakų šaltyje. Vasario mėnesį šakos ypač trapios. Bandydami nuvalyti sniegą ar pataisyti apvyniojimą, galite jas nulaužti.
Nekraukite sniego ant šakų. Nors sniegas gali veikti kaip izoliatorius prie kamieno, ant šakų jis kelia pavojų – svoris gali jas sulenkti ar sulaužti.
Kada imtis veiksmų
Geriausias laikas pasiruošti – vėlyvas ruduo, prieš pirmąsias šalnas. Bet jei praleidote – vasario pradžia dar ne per vėlu.
Pavasarį, kai naktinės temperatūros stabiliai pakyla virš nulio, apsaugas nuimkite palaipsniui. Nedarykite to per vieną dieną – leiskite augalui prisitaikyti.
Jei pastebėjote rudų spyglių – nepanikuokite ir neskubėkite genėti. Palaukite iki gegužės. Dalis pažeistų šakų gali atsigauti ir išleisti naujus ūglius.
Išvada
Žiemos saulė ir temperatūros svyravimai spygliuočiams pavojingesni už patį šaltį. Ypač pažeidžiami jauni augalai, tujos, serbinės eglės ir kadagiai.
Apsauga paprasta: kvėpuojantys ekranai nuo tiesioginės saulės, laisvas apvyniojimas agrotekstile ir storas mulčio sluoksnis. Svarbiausia – veikti laiku ir netrukdyti augalams šalčiausiu laikotarpiu.
