Šių metų žiema daugeliui sodininkų paliko nemalonią staigmeną. Ilgai trukusios šalnos, užšalusi dirva ir rekordiškai žemos temperatūros padarė savo darbą – augalai nukentėjo stipriau nei įprastai. Dabar, artėjant pavasariui, daugelis susiduria su ta pačia problema: kaip padėti sodui atsigauti?
Specialistai pabrėžia, kad po ypač šaltos žiemos įprastinis tręšimo planas nebetinka. Stiprus šaltis pažeidžia šaknų sistemas, o ilgai užšalusi dirva išplauna maistines medžiagas. Todėl reikia kitokio požiūrio – fazinio tręšimo, kai skirtingos trąšos naudojamos skirtingu metu, atsižvelgiant į augalo būklę.
Gera žinia ta, kad visas reikalingas medžiagas galima rasti kiekvieno sodininko kieme ar artimiausio ūkininko sandėlyje. Trys paprastos, bet veiksmingos priemonės gali padaryti stebuklus – svarbu tik žinoti, kada ir kaip jas naudoti.
Pirmas žingsnis: ką daryti vos tik pumpurams pajudėjus
Kai pamatysite pirmąjį pavasario ženklą – vadinamąją „žalio kūgio” stadiją, kai pumpurai parodo pradinį žalsvą atspalvį – laikas imtis pirmojo veiksmo. Šiuo metu augalui labiausiai reikia ne azoto, kaip daugelis mano, o kalio ir kalcio.
Čia į pagalbą ateina medienos pelenai. Jie tiekia būtent tas medžiagas, kurias žiema labiausiai išnaudojo: kalį, kalcį ir mikroelementus. Kad pelenai veiktų efektyviau, patyrę sodininkai juos maišo su silpnu acto tirpalu. Actas padidina maistinių medžiagų biologinį prieinamumą, o tai ypač svarbu nusilpusioms šaknims.
Pelenų ir acto mišinį užtepkite apskritimo formos raštu aplink kamieną. Šis metodas švelniai aktyvina šaknų funkciją, bet neskatina pernelyg ankstyvo augimo, kuris gali pakenkti, jei dar grįžtų šalnos.
Antras žingsnis: pagrindo kūrimas ilgalaikiam atsigavimui
Kai pirmasis mineralinis tręšimas atliktas, laikas pagalvoti apie ilgalaikę perspektyvą. Čia nepakeičiami du klasikiniai sodo draugai: kompostas ir tvartinis mėšlas.
Gerai susmulkintas kompostas veikia kaip natūralus derlingumo reguliatorius. Jis palaipsniui išskiria maistines medžiagas, gerina dirvos struktūrą ir skatina naudingų mikroorganizmų veiklą. Ūkinis mėšlas papildo kompostą – jis veikia lėčiau nei mineralinės trąšos, bet užtikrina pastovų maistinių medžiagų tiekimą per visą vegetacijos sezoną.
Šias organines medžiagas užberkite kaip pagrindą aplink šaknų zoną. Toks sluoksnis sukuria sąlygas nuosekliam augalo atsigavimui – be staigių šuolių ir kritimų, kurie gali pakenkti po žiemos nusilpusiam augalui.
Trečias žingsnis: azoto papildymas tinkamu metu
Paskutinis etapas – ir čia daugelis padaro klaidą, nes skuba. Vištų mėšlas yra puikus koncentruoto azoto šaltinis, kuris padeda augalams greitai atstatyti lapų masę. Jame taip pat gausu fosforo ir mikroelementų.
Svarbiausias dalykas: nenaudokite vištų mėšlo per anksti. Palaukite, kol pasirodys pirmieji pilnai žali lapeliai. Tai ženklas, kad šaknys jau aktyviai funkcionuoja ir geba įsisavinti maistines medžiagas.
Prieš naudojant vištų mėšlą būtina jį kruopščiai atskiesti vandeniu (santykiu maždaug 1:10), kitaip rizikuojate nudeginti šaknis. Tinkamai paruoštas ir laiku panaudotas, šis koncentruotas pašaras padės augalams pasivyti pavasarinį vystymąsi ir atsigauti po sunkios žiemos.
Kodėl svarbi būtent ši seka
Fazinis tręšimas veikia todėl, kad atsižvelgia į augalo fiziologiją. Pirmiausia atstatomos šaknų funkcijos (pelenai ir actas), tada sukuriamas ilgalaikis maistinių medžiagų rezervas (kompostas ir mėšlas), ir tik galiausiai suteikiamas azoto postūmis aktyviam augimui (vištų mėšlas).
Jei pradėsite nuo azoto, rizikuojate paskatinti augalą augti, kai jo šaknys dar nepajėgios įsisavinti maistinių medžiagų. Rezultatas – silpnas, ligoms neatsapraus augalas.
Po tokios žiemos, kokią turėjome šiemet, kantrybė ir teisingas veiksmų eiliškumas atsiperka su kaupu.
URL slug: pavasarinis-tresimas-po-ziemos
