Kiekvieną kartą, kai kas nors pasako „Wi-Fi spinduliuotė”, internete prasideda audra. Vieni bijo, kad maršrutizatorius namuose lėtai kenkia sveikatai. Kiti juokiasi ir sako – tai mokslo neišmanėlių baimės.
O kas iš tiesų? Perskaičiau tyrimus, pasikalbėjau su fiziku ir radau atsakymą, kuris tikriausiai nuramins daugelį.
Kodėl Wi-Fi nėra kaip rentgenas
Pirma ir svarbiausia: Wi-Fi ir rentgenas – visiškai skirtingi dalykai, nors abu vadinami „spinduliuote”.
Rentgenas yra jonizuojanti spinduliuotė. Ji turi pakankamai energijos, kad išmuštų elektronus iš atomų, ardytų cheminius ryšius, pažeistų DNR. Todėl rentgeno nuotraukų daroma kuo mažiau – kiekviena dozė kaupiasi.
Wi-Fi yra nejonizuojanti spinduliuotė. Radijo bangos, tokios pačios kaip FM radijas ar televizija. Jos neturi pakankamai energijos, kad pakenktų ląstelėms. Net teoriškai.
Vienintelis būdas, kaip radijo bangos gali pakenkti – sušildyti audinius. Bet tam reikia milžiniškos galios. Mikrobangų krosnelė veikia šimtais vatų sandaroje dėžėje. Wi-Fi maršrutizatorius – mažiau nei vienu vatu, ir ta energija sklinda į visas puses.
Kiek iš tiesų gauni spinduliuotės
Fizikai mėgsta skaičius, tai štai jie.
Tipinis Wi-Fi maršrutizatorius skleidžia mažiau nei vieną vatą galios. Tiek energijos neužtektų net vienam mililitrui vandens pašildyti.
Atstumo kvadrato dėsnis reiškia, kad nutolus nuo maršrutizatoriaus, spinduliuotė mažėja labai greitai. Dvigubas atstumas – keturis kartus mažiau poveikio.
Be to, maršrutizatorius neveikia nuolat. Kai niekas nenaudoja interneto, jo aktyvumas gali būti tik 0,1 procento laiko.
Išmatuoti poveikio lygiai nuo Wi-Fi yra tūkstančius kartų mažesni nei oficialios saugumo ribos. Tai ne „beveik saugi riba” – tai visiškai kitame lygmenyje.
Ką sako daugiau nei 20 metų tyrimų
Nuo devintojo dešimtmečio mokslininkai tiria radijo bangų poveikį sveikatai. Milijonai žmonių naudoja belaidžius įrenginius kasdien. Jei būtų rimtas pavojus – jau turėtume tai matyti.
Epidemiologiniai tyrimai nerodo jokio vėžio padažnėjimo, kurį būtų galima susieti su Wi-Fi. Taip, kai kurių navikų skaičius auga – bet tai aiškinama gyventojų senėjimu ir geresne diagnostika, ne spinduliuote.
2013 metų išsami apžvalga, apibendrinusi dešimtmečių tyrimus, padarė aiškią išvadą: Wi-Fi maršrutizatorių poveikis yra keliais eilės mažesnis nei saugumo ribos, ir nėra jokių įrodymų apie žalą sveikatai.
Stebėsena tęsiasi. Bet kol kas rezultatai ramina.
Kaip saugumo standartai mus saugo
FCC Jungtinėse Valstijose ir analogiškos institucijos kitose šalyse nustato griežtas ribas radijo spinduliuotei.
Šios ribos turi penkiasdešimt kartų saugumo rezervą – jos penkiasdešimt kartų mažesnės nei lygiai, prie kurių buvo pastebėtas bet koks poveikis tyrimuose.
Wi-Fi maršrutizatoriai veikia dar daug kartų žemiau šių ir taip jau saugių ribų.
Standartai reguliariai peržiūrimi, atsižvelgiant į naujausius tyrimus. Kol kas nėra jokio pagrindo juos griežtinti.
Ko bijoti iš tiesų
Jei nerimaujate dėl elektromagnetinės spinduliuotės – yra dalykų, kurie kelia daugiau susirūpinimo nei Wi-Fi.
Saulė. Ultravioletinė spinduliuotė iš saulės yra jonizuojanti ir tikrai gali sukelti odos vėžį. Dėvėkite apsaugą.
Rentgenas ir CT. Būtini diagnostikai, bet dozės kaupiasi. Darykite tik kai tikrai reikia.
Radono dujos. Kai kuriuose namuose kaupiasi iš žemės, didina plaučių vėžio riziką. Verta patikrinti.
Wi-Fi maršrutizatorius šalia lovos? Mokslas sako – galite ramiai miegoti.
Mano išvada
Suprantu, kodėl žmonės bijo to, ko nesupranta. „Spinduliuotė” skamba baisiai. Bet ne visa spinduliuotė vienoda.
Wi-Fi yra tarp saugiausių dalykų mūsų namuose. Daugiau nei dvidešimt metų tyrimų, milijardai vartotojų, jokių įrodymų apie žalą.
Jei norite sumažinti spinduliuotę namuose – išjunkite televizorių ir išeikite į lauką. Saulėje gausite daugiau spinduliuotės per valandą nei iš Wi-Fi per metus.
Bet iš saulės bent gausime vitamino D. O iš Wi-Fi – greičiausią internetą.
