Daugelis žmonių nė neįtaria, kad parduotuvėje įsigyta vištiena į jų virtuvę atkeliauja ne tokia „švari”, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pramoninė paukštininkystė naudoja įvairias technologijas, kad mėsa ilgiau išliktų šviežia, geriau atrodytų ir daugiau svertų. Visa tai palieka pėdsakus.
Gera žinia – yra keletas paprastų metodų, kurie padeda atsikratyti to, ko nenorime matyti savo lėkštėje. Ir tam nereikia jokių brangių priemonių ar sudėtingų procedūrų. Pakanka to, ką jau turite namie.
Kodėl parduotuvės vištiena skiriasi nuo ūkio
Pramoninėje gamyboje broileriai auginami intensyviai, didelio tankumo fermose. Perdirbimo metu karkasai dažnai apdorojami natrio chlorido ir fosfatų junginiais – tai padeda išlaikyti drėgmę, pagerinti išvaizdą ir padidinti galutinį svorį.
Šie priedai per laikymą ir transportavimą prasiskverbia į raumenų audinį. Būtent todėl paprastas praplovimas po čiaupu mažai ką keičia – nepageidaujamos medžiagos yra ne ant paviršiaus, o giliau.
Štai kodėl patyrę kulinarai taiko kitokius metodus.
Kaip veikia mirkymo principas
Raktas slypi paprastame fizikiniame procese – osmozėje. Kai vištiena panardinama į tam tikros sudėties tirpalą, prasideda skysčių mainai tarp audinio ir aplinkos.
Vanduo ir jame ištirpusios medžiagos – tarp jų ir gamybiniai priedai – migruoja iš raumenų skaidulų į tirpalą. Tai galima pastebėti plika akimi: ant skysčio paviršiaus susidaro balkšva putokšnė masė.
Priklausomai nuo pasirinkto metodo, procesas trunka nuo pusvalandžio iki poros valandų.
Druskos tirpalo metodas
Paprasčiausias būdas, kuriam nereikia jokių egzotiškų ingredientų.
Proporcijos: 1–2 valgomuosius šaukštus stalo druskos ištirpinkite litre šalto vandens.
Laikas: Panardinkite vištieną ir palikite šaldytuve 1,5–2 valandoms.
Druska sukuria koncentracijos skirtumą, kuris „ištraukia” iš audinio drėgmę kartu su joje ištirpusiais priedais. Po mirkymo pastebėsite, kad skystis apsitraukė balkšvu sluoksniu, o pati mėsa tapo šiek tiek stangresnė.
Prieš gamindami būtinai nuplaukite šaltu vandeniu ir nusausinkite popierine servetėle.
Pagreitintas būdas su citrina
Jei neturite dviejų valandų, padės citrinos rūgštis.
Proporcijos: 1,5 valgomojo šaukšto druskos litrui vandens + pusės citrinos sultys.
Laikas: Pakanka maždaug 1 valandos.
Citrina ne tik pagreitina procesą, bet ir suteikia mėsai švelnesnę tekstūrą bei malonų aromatą. Šį metodą ypač vertina tie, kas ruošia keptą vištieną – odelė gaunasi traškesnė.
Obuolių acto metodas
Greičiausias variantas – vos 30–40 minučių.
Proporcijos: 1,5 valgomojo šaukšto obuolių acto litrui vandens.
Actas efektyviai neutralizuoja specifinius gamyklinius kvapus, kuriuos kartais jaučiame atidarę pakuotę. Svarbu neperlaikyti – per ilgas mirkymas gali paveikti mėsos tekstūrą.
Po procedūros kruopščiai nuplaukite ir gerai nusausinkite.
Kaip atpažinti, kad metodas suveikė
Keli požymiai rodo, kad mirkymas atliko savo darbą:
Balkšva putokšnė ant tirpalo paviršiaus – tai iš audinio išėję baltymai ir riebalai kartu su tirpiomis medžiagomis.
Tvirtesnė tekstūra – mėsa tampa stangresnė, nes netenka dalies drėgmės.
Neutralesnis kvapas – dingsta tas specifinis „gamyklinis” aromatas.
Vienodesnė spalva – mėsa atrodo švaresnė, be pilkšvų ar gelsvų atspalvių.
Ko tikėtis po mirkymo
Tinkamai paruošta vištiena ne tik geriau atrodo, bet ir kitaip elgiasi kepant. Kadangi iš audinio pašalinta dalis drėgmės ir tirpių medžiagų, mėsa greičiau apskrunda, odelė tampa traškesnė, o skonis – intensyvesnis.
Daugelis žmonių, išbandę šiuos metodus, sako, kad pagaliau pajuto skirtumą tarp pramoninės ir kokybiškos vištienos. Tiesa, pati mėsa lieka ta pati – tiesiog ji paruošta rūpestingiau.
