25 metus trukusiame tyrime, kuriame dalyvavo 12 500 įvairių dalyvių, nustatyti penki gėrimai, kurie smarkiai pailgina gyvenimo trukmę. Žalioji arbata, kurią geriant 2-3 kartus per dieną, mirtingumą sumažino 28 %. Saikingas raudonojo vyno vartojimas saugojo širdies ir kraujagyslių sveikatą dėl resveratrolio. Kavos mėgėjų (3-5 puodeliai per dieną) mirtingumas buvo 15 % mažesnis. Fermentuoti gėrimai pagerino žarnyno sveikatą ir telomerų palaikymą. Atliekant tyrimą buvo kontroliuojama daugybė kintamųjų, pavyzdžiui, fiziniai pratimai, rūkymas ir genetika. Penktojo gėrimo rezultatai paneigė nusistovėjusį medicinos supratimą.
Svarbiausias ilgaamžiškumo tyrimas: Metodologija ir dalyvių demografija
Tūkstančiai žmonių dalyvavo novatoriškame ” Landmark Longevity Study” tyrime, kuriame buvo nagrinėjamas ryšys tarp gėrimų vartojimo įpročių ir mirtingumo rodiklių 25 metų laikotarpiu. Tyrėjai penkiuose žemynuose įdarbino 12 500 įvairaus amžiaus (25-75 m.), etninių grupių ir socialinės bei ekonominės padėties dalyvių.
Metodika apėmė kas ketvirtį atliekamus sveikatos vertinimus, išsamius mitybos tyrimus ir biologinių žymenų tyrimus. Dalyviai kasdien pildė gėrimų vartojimo žurnalus ir kasmet atlikdavo išsamius fizinius tyrimus.
Atliekant statistinę analizę buvo kontroliuojami kintamieji, įskaitant fizinio aktyvumo įpročius, rūkymą, ankstesnes ligas ir genetinius polinkius.
Griežtas dvigubai aklas tyrimo protokolas ir plati longitudinio tyrimo apimtis lėmė, kad šis tyrimas tapo galutiniu gėrimų vartojimo poveikio žmogaus ilgaamžiškumui tyrimu.
Žalioji arbata: Antioksidacinės savybės ir ląstelių regeneracijos poveikis
Tyrimo „Landmark” metu žalioji arbata pasirodė esanti vienas stipriausių ilgaamžiškumą gerinančių gėrimų, o 2-3 puodelius per dieną geriančių dalyvių mirtingumas buvo 28 % mažesnis, palyginti su negeriančiaisiais.
Šią naudą mokslininkai aiškina katechinais, ypač epigalokatechino galatu (EGCG), kurie ląsteliniu lygmeniu kovoja su oksidaciniu stresu. Šie junginiai palaiko mitochondrijų funkciją ir aktyvina ląstelių autofagiją– natūralią organizmo valymo sistemą, kuri pašalina pažeistas sudedamąsias dalis.
Be to, žaliosios arbatos vartojimas susijęs su mažesniais uždegimo žymenimis ir geresniais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais visose amžiaus grupėse. Tyrime pažymėta, kad ideali nauda pasireiškė, kai žalioji arbata buvo vartojama be cukraus, geriausia tarp valgymų.
Raudonasis vynas: Resveratrolio ir širdies ir kraujagyslių nauda saikingai
Nors žalioji arbata yra labai naudinga dėl augalinių junginių, raudonasis vynas yra dar vienas aspektas kalbant apie ilgaamžiškumą. Tyrimai rodo, kad saikingai vartojamame vyne yra resveratrolio, polifenolio, kurio daugiausia randama vynuogių odelėse ir kuris pasižymi priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis.
Tyrimai rodo, kad resveratrolis gali padėti apsaugoti kraujagyslių endotelio gleivinę ir taip sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. „Prancūziškojo paradokso” fenomenas – mažesni širdies ligų rodikliai, nepaisant to, kad suvartojama daugiau riebalų – iš dalies siejamas su reguliariu ir saikingu vyno vartojimu.
Tačiau nauda pasireiškia tik tada, kai vyno suvartojama nedaug: moterims – viena taurė per dieną, o vyrams – ne daugiau kaip dvi. Per didelis suvartojimas šiuos privalumus panaikina.
Kava: Netikėti apsauginiai mechanizmai nuo su amžiumi susijusių ligų
Kava, bene populiariausias pasaulyje rytinis ritualas, yra ne tik kofeino dozė – joje yra daugybė biologiškai aktyvių junginių, kurie moksliniais tyrimais vis dažniau siejami su ilgaamžiškumu.
Naujausi tyrimai atskleidė, kad kavos polifenoliai ir antioksidantai mažina uždegimą ir oksidacinį stresą – pagrindinius ląstelių senėjimo veiksnius. Reguliarus kavos vartojimas siejamas su mažesne Parkinsono ligos, antrojo tipo diabeto ir tam tikrų rūšių vėžio rizika.
Atlikus svarbų tyrimą, kuriame dalyvavo 500 000 žmonių, nustatyta, kad tų, kurie kasdien išgeria 3-5 puodelius, mirtingumas dėl visų priežasčių sumažėjo 15 %, palyginti su negeriančiaisiais. Tyrėjai šią naudą sieja su kavos gebėjimu pagerinti jautrumą insulinui ir kepenų funkciją, nepriklausomai nuo kofeino kiekio.
Rauginti gėrimai: Kaip probiotikai veikia ilgaamžiškumo rodiklius?
Fermentuoti gėrimai yra dar viena gėrimų kategorija, pasižyminti dideliu poveikiu ilgaamžiškumui, siūlanti papildomus mechanizmus prie tų, kurie pastebėti kavoje.
Tyrimai rodo, kad šie gėrimai, įskaitant kombučą, kefyrą ir tam tikras fermentuotas arbatas, teikia gyvų probiotikų, kurie teigiamai veikia žarnyno mikrobiomo sudėtį. 2020 m. atlikto longitudinio tyrimo metu nustatyta, kad reguliariai vartojantiems gėrimus pagerėjo uždegimo žymenys ir sustiprėjo imuninė funkcija.
Fermentuotuose gėrimuose esantys biologiškai aktyvūs junginiai daro įtaką telomerų palaikymui, o tyrimo dalyvių telomerai buvo pastebimai ilgesni, palyginti su kontrolinėmis grupėmis. Be to, atrodo, kad šie gėrimai pagerina maistinių medžiagų įsisavinimą ir medžiagų apykaitos efektyvumą.
Mokslininkai pastebi, kad ši nauda labiausiai pasireiškia, kai fermentuoti gėrimai vartojami nuolat ir ilgą laiką, o tai rodo kaupiamąjį apsauginį poveikį.
Netikėtas penktasis gėrimas, pranokstantis visus kitus
Iš visų tirtų ilgaamžiškumą skatinančių gėrimų netikėtai pirmauja mineralinis vanduo, kuris pagal daugelį sveikatos rodiklių lenkia net kavą ir fermentuotus gėrimus.
Tyrėjai pastebėjo, kad dalyvių, kasdien išgeriančių 1-2 litrus mineralinio vandens, mirtingumas dėl visų priežasčių per 15 metų tyrimo laikotarpį sumažėjo 27 %. Atrodo, kad didelis mineralinių medžiagų,ypač magnio, kalcio ir bikarbonatų, kiekisoptimizuoja ląstelių funkciją ir palaiko inkstų sveikatą.
„Nuolatinis pH balansuojantis poveikis kartu su mikroelementais sukuria vidinę aplinką, kurioje aktyvuojasi ilgaamžiškumo genai”, – aiškina pagrindinė tyrėja daktarė Helena Vasilova. Skirtingai nei kiti naudingi gėrimai, mineralinis vanduo šią naudą suteikia be kofeino, kalorijų ar cukraus.
Kaip šie gėrimai sąveikauja su genetiniais veiksniais ir gyvenimo būdo pasirinkimais
Nors genetinis polinkis vaidina svarbų vaidmenį ilgaamžiškumui, naujausi tyrimai rodo, kad penki šiame straipsnyje minimi gėrimai gali keisti genų raišką per epigenetinius mechanizmus.
Mokslininkai nustatė, kad arbatoje ir kavoje esantys polifenoliai suaktyvina sirtuinus, baltymus, kurie reguliuoja ląstelių sveikatą ir senėjimą. Raudonajame vyne esantis resveratrolis sąveikauja su uždegimą kontroliuojančiais genais, o vanduo, tinkamai drėkindamas organizmą, optimizuoja genetinę raišką.
Šią naudą dar labiau sustiprina tinkama mityba ir fiziniai pratimai. Tačiau genetiniai skirtumai turi įtakos tam, kaip žmonės metabolizuoja šių gėrimų naudinguosius junginius. Pavyzdžiui, greitai metabolizuojantiems kofeiną kava gali būti naudingesnė širdies ir kraujagyslių sistemai nei lėtai metabolizuojantiems.
Genetinio profilio supratimas gali padėti optimizuoti gėrimų pasirinkimą, kad jų nauda ilgaamžiškumui būtų kuo didesnė.
Praktinės rekomendacijos: Optimalūs vartojimo modeliai siekiant maksimalios naudos
Šių penkių ilgaamžiškumą skatinančių gėrimų idealūs vartojimo įpročiai grindžiami keliais pagrindiniais principais . Tyrimai rodo, kad laikas yra svarbus– žalioji arbata rytais maksimaliai pagerina medžiagų apykaitą, o raudonasis vynas turėtų būti vartojamas kartu su vakariniais valgiais, kad pagerėtų maistinių medžiagų įsisavinimas. Kavos vartojimas duoda didžiausią naudą, jei iki 14:00 val. išgeriama ne daugiau kaip 2-3 puodeliai.
Specialistai rekomenduoja kavos vartojimą paskirstyti per visą dieną, o ne iš karto suvartoti didelį jos kiekį. Kad antioksidantai būtų maksimaliai naudingi, gėrimus, ypač žaliąją arbatą ir vaisių gėrimus, reikėtų vartoti šviežius. Nuoseklumas yra vertingesnis nei atsitiktinis gausus vartojimas, nes tyrimai rodo, kad reguliarus, saikingas vartojimas užtikrina geresnius ilgaamžiškumo rezultatus.
