Trys svarbiausi ankstyvieji įspėjamieji diabeto požymiai: nepaaiškinamas svorio kritimas, nepaisant įprastų mitybos įpročių, pernelyg didelis troškulys ir dažnas šlapinimasis bei nuolatinis nuovargis, kuris nepalengvėja pailsėjus. Šie simptomai pasireiškia, kai organizmui sunku tinkamai apdoroti gliukozę, todėl ląstelėms trūksta energijos. Asmenims, kuriems pasireiškia šie simptomai, ypač tiems, kurie turi rizikos veiksnių, pavyzdžiui, šeimyninę anamnezę ar nutukimą, būtina stebėti cukraus kiekį kraujyje. Ankstyvas šių požymių atpažinimas ženkliai pagerina gydymo rezultatus.
Nepaaiškinamas svorio kritimas: kai jūsų kūnas siunčia pavojaus signalą
Dažnai netikėtas svorio kritimas tampa vienu iš pirmųjų diabeto, ypač 1 tipo, požymių. Sumažėjus insulino gamybai, organizmas negali panaudoti gliukozės energijai gauti, todėl priverstas deginti riebalus ir raumenis.
Šis medžiagų apykaitos pokytis gali lemti greitą svorio mažėjimą, nepaisant įprasto ar padidėjusio maisto suvartojimo. Asmenys per kelias savaites ar mėnesius gali netekti 5-10 proc. kūno svorio, jei sąmoningai nekeičia mitybos.
Šis reiškinys atsiranda dėl to, kad gliukozė kaupiasi kraujyje, o ne maitina ląsteles.
Tie, kurie patiria nepaaiškinamą svorio kritimą, ypač kartu su padidėjusiu troškuliu ar šlapinimusi, turėtų nedelsdami kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus. Ankstyva diagnozė leidžia laiku įsikišti ir išvengti rimtų komplikacijų.
Per didelis troškulys ir dažnas šlapinimasis: Dehidratacijos ciklas
Per didelis troškulys (polidipsija) ir dažnas šlapinimasis (poliurija) yra du tarpusavyje susiję simptomai, kurie dažnai būna būdingi cukrinio diabeto požymiai.
Kai gliukozės kiekis kraujyje padidėja, inkstai dirba viršvalandžius, kad su šlapimu išfiltruotų cukraus perteklių. Šis procesas ištraukia papildomų skysčių iš audinių, todėl padažnėja šlapinimasis ir padidėja jo kiekis.
Kadangi organizmas netenka daugiau skysčių, dehidratacija sukelia stiprų troškulį. Šis savaime besitęsiantis ciklas gali tapti alinančiu.
Žmonės gali pastebėti, kad be saiko geria neįprastą kiekį vandens, kelis kartus per naktį prabunda norėdami šlapintis arba patiria nepaaiškinamą burnos džiūvimą. Šie simptomai paprastai išsivysto palaipsniui, bet vis labiau trikdo.
Ankstyvas šio modelio atpažinimas leidžia greitai atlikti medicininį įvertinimą ir imtis intervencijos.
Nuolatinis nuovargis: Kodėl jūsų energijos lygis yra svarbus?
Nepaaiškinamas nuovargis, kuris išlieka nepaisant pakankamo poilsio, gali reikšti, kad diabetas yra ankstyvosios stadijos. Kai gliukozės kiekis kraujyje išlieka padidėjęs, ląstelės sunkiai gauna reikiamą energiją, todėl atsiranda lėtinis nuovargis.
Šis nuovargis dažnai pasireiškia kaip didžiulis išsekimas, trukdantis kasdienei veiklai. Daugelis pacientų pasakoja, kad per dieną jiems reikia miegoti arba jie jaučiasi neįprastai pavargę po minimalaus fizinio krūvio.
Sutrikus cukraus apykaitai, smegenys, kurių veikla labai priklauso nuo gliukozės, gali patirti „smegenų rūką”.
Energijos lygio stebėjimas gali būti labai svarbus ankstyvas nustatymas. Jei nuolatinis nuovargis pasireiškia kartu su padidėjusiu troškuliu ar dažnu šlapinimusi, medicininis įvertinimas tampa ypač svarbus, kad būtų galima laiku diagnozuoti ir gydyti.
Neryškus matymas ir odos pokyčiai: Nepastebėti fiziniai požymiai
Diabetas gali pasireikšti subtiliais fiziniais pokyčiais, kurių pacientai dažnai nepastebi, kol jų būklė neprogresuoja. Neryškus matymas atsiranda, kai padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje pakeičia skysčių kiekį akyse, laikinai pakeičia lęšiuko formą ir iškreipia fokusavimą. Šis simptomas gali atsirasti ir išnykti ankstyvosiose diabeto stadijose.
Odos pokyčiai – tai tamsios, aksominės dėmės (acanthosis nigricans), paprastai atsirandančios ant kaklo, pažastų ar kirkšnių. Jos atsiranda dėl atsparumo insulinui.
Be to, pacientams gali lėčiau gyti žaizdos, išsausėti oda, jie gali susidurti su dažnomis infekcijomis,ypač grybelinėmis, nes dėl diabeto sutrinka kraujotaka ir imuninės sistemos veikla.
Reguliariai tikrinant akis ir atkreipiant dėmesį į nuolatinius odos pakitimus, galima anksčiau diagnozuoti ir gydyti.
Rizikos veiksniai: Kas turėtų būti ypač budrūs
Nors informuotumas apie simptomus yra labai svarbus, nustatant padidėjusią riziką susirgti cukriniu diabetu galima tikslingiau stebėti ir imtis prevencinių priemonių.
Asmenims, kurių šeimoje yra sirgusių diabetu, ypač pirmos eilės giminaičiams, rizika yra gerokai didesnė. Kiti svarbūs veiksniai yra nutukimas (ypač pilvo srityje), nejudrus gyvenimo būdas, vyresnis nei 45 metų amžius ir nėščiųjų diabetas.
Kai kurios etninės grupės – afroamerikiečiai, ispanakalbiai, Amerikos indėnai ir Azijos amerikiečiai – pasižymi didesniu polinkiu.
Asmenys, sergantys tokiomis medžiagų apykaitos ligomis kaip hipertenzija, padidėjęs cholesterolio kiekis, policistinių kiaušidžių sindromas ar širdies ir kraujagyslių ligos, turėtų išlikti budrūs.
Šioms didelės rizikos grupėms reguliari patikra tampa gyvybiškai svarbi, nes ankstyvas ligos nustatymas labai pagerina rezultatus dėl gyvenimo būdo keitimo ir tinkamų medicininių intervencijų.
Ankstyvosios diagnostikos priemonės: Kada kreiptis į gydytoją
Atpažinti, kada reikia kreiptis į gydytoją, yra labai svarbus diabeto valdymo žingsnis. Asmenys turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, kai jaučia nuolatinį troškulį, dažną šlapinimąsi, nepaaiškinamą svorio kritimą, neryškų matymą ar lėtai gyjančias žaizdas.
Ankstyvosios diagnostikos priemonės: gliukozės koncentracijos plazmoje tyrimai nevalgius, A1C tyrimai, kuriais matuojamas vidutinis gliukozės kiekis kraujyje per tris mėnesius, ir geriamojo gliukozės toleravimo testai. Šie tyrimai ypač svarbūs tiems, kurių šeimoje yra sirgusių, nutukusių ar sirgusių nėščiųjų diabetu.
Vyresniems nei 45 metų suaugusiesiems rekomenduojama kasmet tikrintis, o turintieji rizikos veiksnių turėtų pradėti tikrintis anksčiau.
Atsiradus simptomams, skubi gydytojo konsultacija gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms ir pagerinti ilgalaikius rezultatus.
