Rytinis ritualas, kuris gali kenkti
Karštas dušas, garuojantis veidrodis, muilo putos nuo galvos iki kojų — taip daugelis pradeda rytą. Atrodo, kad kuo kruopščiau nusiplaus, tuo švariau. Bet dermatologai teigia priešingai: būtent šis įprotis gali būti priežastis, kodėl oda sausa, niežti arba nuolat reikalauja vis daugiau drėkinamųjų kremų.
Problema ne pačiame duše. Problema — kaip jį naudojame. Ir čia slypi paradoksas: kuo labiau stengiamės būti švarūs, tuo labiau kenčia mūsų oda.
Kodėl oda „pyksta” po dušo
Ant odos gyvena milijardai bakterijų, grybelių ir kitų mikroorganizmų. Skamba nemaloniai, bet būtent jie sudaro odos mikrobiomą — natūralią apsaugą nuo infekcijų, sausumo ir dirginimo. Kai kasdien kruopščiai nusiplauname visą kūną muilu, šį mikrobiomą tiesiog nuplauname.
Be to, oda gamina natūralius riebalus ir sebumą, kurie palaiko jos elastingumą ir drėgmę. Muilas ir karštas vanduo juos pašalina. Oda reaguoja taip, kaip moka: arba išsausėja ir pleiskanoja, arba pradeda gaminti dar daugiau riebalų, bandydama kompensuoti praradimą.
Specialistai siūlo kitokį požiūrį: ne visos kūno vietos vienodai reikalauja muilo.
Penkios vietos, kurioms muilas tikrai reikalingas
Dermatologai išskiria konkrečias zonas, kuriose kaupiasi prakaitas, bakterijos ir kvapai. Būtent jas verta plauti su muilu ar dušo želė:
Pažastys — čia telkiasi prakaito liaukos ir bakterijos, sukeliančios nemalonų kvapą.
Pėdos — drėgna, uždara aplinka batuose sudaro idealias sąlygas bakterijoms ir grybeliui.
Rankos — liečiame viską, todėl ant jų kaupiasi nešvarumai ir mikroorganizmai.
Krūtinės vidurys — zona, kur prakaitas kaupiasi, ypač po fizinio aktyvumo.
Nugaros vidurys — sunkiai pasiekiama vieta, kur taip pat kaupiasi prakaitas ir riebalai.
Visą likusį kūną — kojas, rankas, pilvą, šonus — specialistai rekomenduoja tiesiog nuplauti vandeniu. To visiškai pakanka kasdienei higienai, jei nesate išsipurvinę ar stipriai suprakaitavę.
Vandens temperatūra: mažiau karšta nei norėtųsi
Karštas dušas atpalaiduoja raumenis ir nuramina po ilgos dienos. Bet odai jis — stresas. Karštas vanduo išplauna apsauginius riebalus greičiau nei šiltas, todėl oda po tokio dušo dažnai būna įtempta ir sausa.
Optimali vandens temperatūra — apie 35 laipsnių. Tai šilta, bet ne karšta. Pakankama, kad jaustumėtės patogiai, bet ne tiek agresyvi, kad pakenktų odai.
Jei sunku atsisakyti karšto dušo, bent pabaikite vėsesniu vandeniu — tai padės sumažinti drėgmės praradimą.
Ar tikrai reikia praustis kiekvieną dieną
Čia daugeliui kyla pasipriešinimas. Bet specialistai tikrai teigia: jei nesportavote, nesuprakaitavote ir nesusitepėte, praustis duše kas dvi ar tris dienas yra visiškai normalu ir net sveikiau odai.
Kasdienė higiena gali apsiriboti vietinių zonų — tų pačių penkių — nusiplovimu. Visam kūnui kasdien skirtų dušo procedūrų tiesiog nereikia.
Žinoma, tai individualu. Fiziškai dirbantys žmonės, sportininkai ar tie, kurie tiesiog jaučiasi geriau po kasdienio dušo, gali tęsti savo rutiną. Bet tada verta rinktis švelnius, pH subalansuotus produktus ir vengti agresyvaus trinimo.
Ką daryti, jei oda jau nukentėjo
Jei oda sausa, niežti ar atrodo negyva, pirmiausia sumažinkite dušo dažnumą ir temperatūrą. Pereikite prie švelnesnių prausimosi priemonių be sulfatų ir stiprių kvapų.
Po dušo odą ne trinkite, o švelniai nusausinkite rankšluosčiu. Kol oda dar drėgna, užtepkite drėkinamąjį losjoną arba aliejų — taip užrakinsite drėgmę.
Po kelių savaičių tokio režimo daugelis pastebi, kad oda atsistatė: nebereikia tiek daug kremų, dingo įtempimo jausmas, sumažėjo niežulys.
Mažiau — iš tiesų daugiau
Higienos industrija suinteresuota, kad pirktume kuo daugiau produktų: atskirus dušo želė skirtingoms kūno dalims, šveitiklius, drėkinamuosius, matinančius, atgaivinamuosius. Bet oda dažniausiai prašo ko kito — tiesiog ramybės.
Penki muiluoti plotai, šiltas vanduo, švelnus nusausinimas. Tai viskas, ko reikia kasdienei higienai. Likusi „priežiūra” dažnai yra ne pagalba odai, o papildoma apkrova.
Kartais mažiau rūpinimosi iš tiesų reiškia geresnį rezultatą.
