Ksantelazma – gelsvos spalvos nuosėdos aplink akis – akivaizdžiai įspėja apie galimai pavojingą cholesterolio kiekį. Šie maži iškilimai rodo, kad lipidų perteklius kaupiasi ne tik ant akių vokų, bet galbūt ir arterijose. Maždaug 50 % žmonių, sergančių ksantelasmomis, cholesterolio kiekis kraujyje yra labai padidėjęs, tačiau daugelis žmonių tai vertina tik kaip kosmetinę problemą. Medicinos specialistai rekomenduoja nedelsiant ištirti lipidų kiekį, kai atsiranda šios nuosėdos. Šio subtilaus simptomo supratimas gali atskleisti svarbią informaciją apie širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Ksantelazma: Akių srities nuosėdos, kurios signalizuoja apie cholesterolio krizę
Ksantelazma – mažos gelsvos nuosėdos, atsirandančios aplink akis, yra vienas iš nedaugelio matomų įspėjamųjų padidėjusio cholesterolio kiekio požymių.
Šios plokščios, neskausmingos dėmės susidaro, kai po oda susikaupia lipidų, paprastai ant akių vokų arba šalia jų.
Medikai mano, kad ksantelazma yra svarbus klinikinis rodiklis, pateisinantis skubų lipidų profilio ištyrimą.
Nors kartais pasitaiko žmonių su normaliu cholesterolio kiekiu, tyrimai rodo, kad maždaug 50 % asmenų, turinčių šių nuosėdų, cholesterolio kiekis yra pavojingai didelis.
Negydoma ksantelazma ne tik išlieka, bet laikui bėgant gali plėstis.
Nors tai visų pirma kosmetinė problema, jos gali kelti rimtą širdies ir kraujagyslių sistemos riziką, dėl kurios reikia kreiptis į gydytoją.
Kaip šis vienintelis vizualinis simptomas susijęs su jūsų širdies ir kraujagyslių sveikata
Iš pažiūros nekaltos geltonos nuosėdos aplink akis gali atskleisti svarbią informaciją apie tai, kas vyksta viso kūno kraujagyslėse.
Ksantelazma tiesiogiai susijusi su ateroskleroze– daug cholesterolio turinčių plokštelių kaupimusi arterijų sienelėse.
Tyrimai rodo, kad asmenys, turintys šių sankaupų, daug dažniau serga vainikinių arterijų liga, insultu ir periferinių kraujagyslių ligomis.
Cholesterolio kaupimasis aplink akis rodo, kad panašios nuosėdos gali susidaryti ir mažiau matomose arterijose, aprūpinančiose širdį ir smegenis.
Medikai mano, kad ksantelazma yra svarbus biomarkeris, dėl kurio būtina nedelsiant ištirti lipidų profilį ir įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos riziką, ypač jei ji pasireiškia jaunesniems nei 40 metų pacientams.
Kodėl dauguma žmonių nepastebi šio svarbaus įspėjamojo požymio
Nepaisant to, kad ksantelazma yra svarbi kaip širdies ir kraujagyslių problemų biomarkeris, daugelis žmonių jos nepastebi, nes ji yra tik kosmetinė problema, o ne medicininis įspėjamasis ženklas.
Taip nutinka dėl kelių priežasčių. Pirma, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai įprastinių vizitų metu gali nepabrėžti jo ryšio su cholesterolio kiekiu. Antra, gelsvos nuosėdos susidaro palaipsniui, todėl pokyčius sunku pastebėti kiekvieną dieną. Trečia, kadangi ksantelazma yra neskausminga ir neturi įtakos regėjimui, pacientai retai kreipiasi į gydytoją.
Be to, visuomenės informuotumas apie šį simptomą tebėra ribotas, palyginti su labiau reklamuojamais įspėjamaisiais širdies ir kraujagyslių sistemos požymiais, tokiais kaip krūtinės skausmas ar dusulys. Šis žinių trūkumas prisideda prie pavėluotos diagnozės nustatymo ir praleistų ankstyvos intervencijos galimybių.
Mokslas apie cholesterolio sankaupas ir tai, ką jos atskleidžia
Cholesterolio sankaupos odoje ir kituose audiniuose yra matomas sutrikusios lipidų apykaitos, vykstančios ląstelių lygmeniu, požymis.
Kai MTL cholesterolio kiekis tampa per didelis, šios dalelės įsiskverbia į arterijų sieneles ir ilgainiui kaupiasi.
Organizmas šią perkrovą bando suvaldyti makrofagų ląstelėmis, kurios absorbuoja cholesterolio perteklių.
Tačiau kai šios ląstelės yra perpildytos, jos virsta putlinėmis ląstelėmis, kurios susitelkia ir suformuoja matomas ksantomas.
Šiam procesui didelę įtaką daro genetiniai veiksniai, ypač šeimyninės hipercholesterolemijos atveju, kai dėl receptorių defektų sutrinka cholesterolio šalinimas.
Todėl šios nuosėdos yra išoriniai vidinės reguliacijos sutrikimų indikatoriai, dažnai atskleidžiantys rimtus medžiagų apykaitos sutrikimus dar prieš pasireiškiant širdies ir kraujagyslių sistemos simptomams.
Kada kreiptis į gydytoją ir tyrimų galimybės
Kada reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją dėl galimų cholesterolio problemų? Medicininę pagalbą būtina suteikti, kai ant odos, ypač aplink akis, sausgysles ar sąnarius, atsiranda ksantomų (gelsvų cholesterolio sankaupų).
Kiti nerimą keliantys požymiai yra krūtinės skausmas, dusulys arba į insultą panašūs simptomai.
Galima atlikti standartinius lipidų tyrimus, kuriais nustatomas bendras cholesterolio kiekis, MTL, DTL, DTL ir trigliceridai. Pažangūs tyrimai, tokie kaip apolipoproteinas B, lipoproteinas (a) ir dalelių dydžio analizė, leidžia išsamiau įvertinti riziką.
Dabar laikoma, kad pradinei atrankinei patikrai priimtini ir nevalgomieji tyrimai.
Dauguma suaugusiųjų cholesterolio kiekį turėtų tikrintis kas 4-6 metus, o tiems, kuriems yra rizikos veiksnių, reikia stebėti dažniau.
