Kai teta Zita iš Vadaktų kaimo iškočioja tešlą, visa virtuvė stebi. Jos rankos juda taip, lyg būtų tai dariusios tūkstantį kartų — ir tikriausiai taip ir yra.
„Žagarėliai turi būti ploni kaip popierius”, sako ji, keldama tešlos lakštą prieš langą. „Jei nematai šviesos — per stora. Tada bus ne traškūs, o guminiai.”
Būtent šis testas — šviesos testas — skiria namų šeimininkių žagarėlius nuo tų, kuriuos valgo teta Zita. Jos receptas keliauja per tris kartas, ir kiekviena moteris pridėjo po vieną paslaptį. Viena — apie tešlos poilsį. Kita — apie aliejaus temperatūrą. Trečia — apie tai, ko niekada nedėti į tešlą.
Rezultatas? Žagarėliai, kurie traška pirmu įkandimu, tirpsta burnoje ir palieka tik lengvą sviesto prieskonį. Tokie, kokius gamindavo mūsų močiutės, kai cukrus dar buvo brangus, o svečiams norėjosi parodyti geriausią, ką turi.
Kodėl dauguma žagarėlių nepavyksta
Pagrindinė klaida — skubėjimas. Tešla turi pailsėti, kad glitimas atsipalaiduotų. Nepailsėjusi tešla traukiasi atgal, kai bandi ją iškočioti, ir niekada nepasieksi to permatomo plonumo.
Antra klaida — per karštas arba per šaltas aliejus. Per karštas — žagarėliai apdegs per kelias sekundes, viduje likdami žali. Per šaltas — įgers aliejų ir taps riebūs, sunkūs. Teta Zita aliejų tikrina tešlos skuteliu: jei ramiai šnypščia ir lėtai kyla — temperatūra tinkama.
Ingredientai
Tešlai:
- 300 g kvietinių miltų
- 3 vidutinio dydžio kiaušiniai
- 30 g cukraus
- 5 g druskos
- 25 g išlydyto sviesto (arba neutralaus aliejaus)
- 60 ml grietinėlės (10–20 % riebumo)
Kepimui:
- 500 ml augalinio aliejaus (saulėgrąžų arba rapsų)
Pabarstymui:
- Cukraus pudra
Gaminimo instrukcijos
- Dubenyje išplakite kiaušinius su cukrumi ir druska, kol masė taps vienalytė. Įmaišykite išlydytą sviestą ir grietinėlę.
- Miltus sijokite į drėgną mišinį dalimis, maišydami mentele, kol susidarys minkšta, šiek tiek lipni tešla.
- Išverskite tešlą ant lengvai miltais pabarstyto paviršiaus ir minkykite 3–5 minutes, kol taps lygi ir elastinga. Tešla turi būti lanksti, bet ne sausa.
- Suformuokite rutulį, uždenkite dubeniu arba plėvele ir palikite 20–30 minučių kambario temperatūroje. Šis žingsnis būtinas — nešokite jo praleisti.
- Padalinkite tešlą į 3–4 dalis. Kiekvieną dalį iškočiokite kuo ploniau — siekite 1–2 mm storio, kad tešla būtų beveik permatoma. Jei turite makaronų mašiną, naudokite ją.
- Apkirpkite kraštus ir supjaustykite 4–5 cm pločio juostelėmis. Kiekvienos juostelės centre padarykite 2–3 cm išilginę įpjovą ir ištraukite vieną galą per ją — susidaro klasikinis susukimas.
- Į gilų puodą įpilkite aliejaus, kad gylis siektų 6–8 cm. Įkaitinkite iki 170–180 °C. Patikrinkite mažu tešlos gabalėliu — jis turi ramiai šnypšti ir lėtai kilti, bet ne iškart rudėti.
- Kepkite po kelis žagarėlius, neperkraudami puodo. Apverskite po 20–40 sekundžių, kai apačia taps šviesiai auksinė. Iš viso kepkite apie minutę, kol abu šonai bus tolygiai paauksuoti.
- Išimkite šaukštu su skylutėmis ir dėkite ant grotelių arba popierinio rankšluosčio. Leiskite visiškai atvėsti — traškumas atsiranda tik atvėsus.
- Dar šiltus pabarstykite cukraus pudra.
Patarimai
Jei tešla traukiasi ir plyšta kočiojant — ji dar nepailsėjo. Uždenkite ir palikite dar 10–15 minučių.
Žagarėliai skaniausi tą pačią dieną. Jei liko, laikykite sandariai uždarytame inde — kitą dieną dar bus tinkami, bet jau ne tokie traškūs.
Teta Zita pataria: „Niekada nekepk, kai namuose šurmuliuoja vaikai. Reikia ramybės ir dėmesio. Vienas žvilgsnis į šoną — ir jau perdegę.”





