Tekste nagrinėjami vietos pasirinkimas, veislių poravimas apdulkinimui, teisingas duobės įrengimas ir užpildymas, taip pat priežiūros procedūros, padedančios išvengti dažniausių klaidų. Jame nurodomi svarbiausi veiksniai, lemiantys sėkmę: drenažas, šaknies kaklelio padėtis, laistymo režimas ir genėjimas. Nurodomos praktinės kliūtys ir pateikiamas aiškus planas, skatinantis imtis apgalvotų veiksmų.
Kodėl lazdyno riešutai yra puikus pasirinkimas jūsų sodui
Vidutinio klimato sode lazdyno riešutai išsiskiria kaip praktiškas, mažai priežiūros reikalaujantis krūmas, kuris derina patikimą riešutų derlių su dekoratyvumu; jis gerai toleruoja šviesą ar dalinį pavėsį, prisitaiko prie derlingų dirvožemių ir puikiai tinka kaip atskiras augalas ar mažose gyvatvorėse.
Augalas užtikrina nuoseklų, maistingą derlių su nedidele priežiūra, atlygindamas už nuolatinę priežiūrą. Jo miško kilmė padeda integruotis po aukštesniais medžiais arba palei sienas, didindama biologinę įvairovę ir suteikdama prieglobstį naudingiems vabzdžiams.
Reikalingas kantrumas atitinka ilgalaikius tikslus: investicijos į dirvožemio sveikatą ir reguliarus genėjimas užtikrina patikimą derlių, leidžiantį prižiūrėtojams dalytis produktais ir išlaikyti bendruomenės maisto išteklius.
Tinkamos veislės ir vietos pasirinkimas sėkmei
Remiantis augalo prisitaikymo gebėjimais ir mažais priežiūros reikalavimais, tinkamos riešutmedžio veislės ir sodinimo vietos pasirinkimas lemia ilgalaikį produktyvumą. Autorius vertina veisles pagal atsparumą vietos klimatui, atsparumą ligoms ir apdulkinimo suderinamumą, rekomenduodamas vietoje išbandytas veisles.
Vietos analizėje prioritetas teikiamas saulės spinduliams, dirvožemio derlingumui ir drenažui; pusėšešėlis yra priimtinas, bet derlius bus mažesnis. 3–4 metrų atstumas užtikrina oro cirkuliaciją ir prieigą genėjimui, derliaus nuėmimui ir priežiūrai.
Siekiant maksimalaus derliaus ir minimalių konfliktų, krūmų vietą reikia pasirinkti atsižvelgiant į kraštovaizdžio vaidmenį ir kaimynų poreikius. Sprendimai turi būti priimami siekiant patenkinti būsimų derliaus nuėmėjų, sodininkų ir bendruomenės maisto poreikius, pasodinant patikimas, tinkamoje vietoje augančias augalas.
Sodinimo duobės paruošimas ir sodinimas žingsnis po žingsnio
Pasirinkus tinkamą vietą ir ištyrus dirvožemį, sodinimo duobė paruošta pagal konkrečius matmenis ir sluoksnius, kad jaunas lazdyno riešutas galėtų geriausiai augti: iškasti 60 × 60 × 60 cm duobę, jos dugne suformuoti grubus drenažo sluoksnį ir sumaišyti viršutinį dirvožemį, smėlį ir gerai supuvusį mėšlą, kad šaknų kaklelis būtų šiek tiek aukščiau aplinkinio paviršiaus; šiek tiek sutvirtinkite dirvą, gerai palaistykite, kad susiformuotų tuštumos, ir uždėkite 5–8 cm mulčio žiedą, palikdami nedidelį tarpą prie stiebo, kad išvengtumėte puvimo.
Patikrinkite šaknis, išnarplėskite susipynusias šaknis, sodinuką pastatykite centre, švelniai užpilkite dirvožemiu ir patikrinkite, ar sodinukas stovi tiesiai.
Laistymas, tręšimas ir sezoninė priežiūra, kad augalas augtų stiprus
Po sodinimo ir mulčiavimo dėmesys skiriamas reguliariam laistymui, maistinių medžiagų valdymui ir sezoniniams darbams, kurie padeda įsitvirtinti ir užtikrina būsimą derlių. Sodininkas stebi dirvožemio drėgnumą, retkarčiais giliai laistydamas įsitvirtinusius krūmus ir dažnai, bet šiek tiek laistydamas jaunas augalas, ypač per sausrą ir riešutų brendimo laikotarpiu.
Derlingumas vertinamas kasmet: pavasarį naudojamas azotas skatina ūglių augimą; rudenį naudojamas fosforas ir kalis paruošia šaknis žiemai. Mulčias atnaujinamas, kad būtų išlaikyta drėgmė ir sunaikinti piktžolės.
Sezoniniai patikrinimai padeda nustatyti kenkėjus, ligų požymius ir žiemos padarytą žalą; įrašai padeda atlikti koregavimus, kad ateityje augalų priežiūra vis labiau prisidėtų prie augalų sveikatos ir kaimynų derliaus.
Genėjimas, formavimas ir dažniausių problemų sprendimas
Genint lazdyno riešutų krūmus, atidžiai patikrinus šakų struktūrą ir būklę, galima nuspręsti, kurias šakas reikia nugenėti, kad augalai išliktų stiprūs ir produktyvūs.
Patikrinkite, ar nėra negyvų, sergančių, sukryžmusių ar į vidų augančių šakų; jas pašalinkite anksti pavasarį, prieš pradedant tekėti sultims.
Formuokite 6–8 atramines šakas, retinami tankias atžalas, kad pagerintumėte apšvietimą ir oro cirkuliaciją.
Sutrumpinkite stiprias atžalas, kad nukreiptumėte energiją; išsaugokite atsargines atžalas.
Stebėkite kenkėjus ir grybelio požymius – keistą spalvos pasikeitimą, pažeidimus ar sumažėjusį riešutų derlių – ir nedelsdami imkite mėginius.
Atlikite sanitarinį genėjimą, pašalinkite užkrėstą medieną ir, jei pastebite nuosmukį, pakoreguokite laistymą ar tręšimą.
Dokumentuokite intervencijas ir rezultatus, kad patobulintumėte priežiūrą ir paremtumėte ka
