Sveikatos ekspertai įspėja, kad lėktuvuose negalima valgyti dėl įvairių priežasčių. Ant stalų su padėklais veisiasi pavojingos bakterijos, kaip antai E. coli ir MRSA, o tarp skrydžių jie retai tinkamai dezinfekuojami. Kabinos slėgis 30 % padidina žarnyno dujų kiekį ir sukelia diskomfortą. Dėl ilgesnio gaminimo laiko ir riboto šaldymo lėktuvuose dažnai būna 100 kartų daugiau bakterijų nei namuose. Sausas lėktuvo salono oras mažina skonio jautrumą ir blogina virškinimą. Dėl šių veiksnių visumos kelionės lėktuvu metu gali būti kenksmingos valgymo sąlygos.
Nematomas padėklų stalų ir paviršių užterštumas
Kai keleiviai, norėdami pasimėgauti maistu 10 668 metrų aukštyje, nuleidžia stalčius, jie retai pagalvoja apie mikrobų žaidimų aikštelę po maistu. Tyrimais nustatyta, kad ant padėklų yra daugiau bakterijų nei lėktuvo tualeto vandens nuleidimo mygtukuose, o atlikus tyrimus nustatyta, kad ant šių paviršių yra E. coli, MRSA ir kitų ligų sukėlėjų.
Tarp skrydžių valytojai susiduria su griežtais laiko apribojimais ir dažnai pirmenybę teikia matomoms vietoms, o staleliai dezinfekuojami minimaliai. Be to, ant šių paviršių ankstesni keleiviai galėjo pakeisti sauskelnes, pasidėti batus ar išmesti servetėles.
Sveikatos specialistai rekomenduoja keleiviams turėti dezinfekuojančių servetėlių, kad prieš valgį kruopščiai nuvalytų padėklus, arba naudoti antimikrobinius padėkliukus kaip apsauginius barjerus.
Kaip slėgis lėktuvo salone keičia virškinimo sistemą
Be paviršinio užteršimo pavojaus, slėginė kabinos aplinka pati savaime sukelia fiziologinius pokyčius, kurie turi įtakos virškinimui. Skrydžio aukštyje slėgis lėktuvo kabinoje paprastai būna 1 830-2 440 metrų virš jūros lygio, todėl žarnyno dujos išsiplečia maždaug 30 %.
Dėl šio išsiplėtimo skrydžio metu gali atsirasti pilvo pūtimas, diskomfortas ir padidėti vidurių pūtimas. Be to, sausas lėktuvo salono oras (10-20 % oro drėgnumas) skatina dehidrataciją, todėl lėtėja virškinimo procesai ir gali atsirasti vidurių užkietėjimas.
Ilgų skrydžių metu sutrikęs organizmo cirkadinis ritmas dar labiau sutrikdo normalią virškinimo funkciją. Tokiomis sąlygomis suvalgytam sunkiam maistui suvirškinti reikia daugiau energijos, todėl gali padidėti keleivių diskomfortas ir nuovargis.
Bakterijų augimas lėktuvo maiste: Ką atskleidžia tyrimai
Laboratoriniai skrydžio metu pagamintų patiekalų tyrimai atskleidė susirūpinimą keliančius bakterinės taršos modelius, kurie neapsiriboja įprastinėmis maisto saugos problemomis.
Arizonos universitete atliktais tyrimais nustatyta, kad lėktuvuose patiekiamame maiste dažnai yra 100 kartų daugiau bakterijų nei vidutiniškai namų virtuvėje. Dėl ribotų šaldymo galimybių, ilgesnio maisto ruošimo iki patiekimo laiko ir pašildymo procesų susidaro idealios sąlygos tokiems patogenams kaip E. coli ir Staphylococcus aureus daugintis.
Žurnale „Journal of Environmental Health” paskelbtame tyrime pažymėta, kad oro uostų viešojo maitinimo įstaigose paruoštas maistas prieš vartojimą paprastai gabenamas 4-8 valandas, todėl net ir iš pažiūros šviežiame maiste esančios bakterijos pasiekia potencialiai kenksmingą lygį.
Kodėl dideliame aukštyje keičiasi skonio suvokimas
Skrendant dideliame aukštyje skonio suvokimas labai pasikeičia dėl trijų fiziologinių veiksnių derinio. Pirma, dėl slėgio lėktuvo salone nosies kanalai išsipučia, todėl uoslės jautrumas sumažėja iki 30 %. Kadangi kvapas sudaro apie 80 % skonio suvokimo, dėl to labai susilpnėja skonio nustatymas.
Antra, sausas salono oras (paprastai 10-20 % drėgnumas) dehidratuoja skonio receptorius ir dar labiau slopina jų funkciją.
Trečia, lėktuve nuolatinis foninis triukšmas (vidutiniškai 85 decibelai) trikdo skonio receptorių jautrumą, ypač veikia saldaus ir sūraus skonio suvokimą.
Šie veiksniai paaiškina, kodėl oro linijų bendrovėse dažnai patiekiamas stipriai pagardintas maistas ir kodėl, nepaisant kokybiškų ingredientų, keleiviai dažnai patiria blankų patiekalų skonį.
Dehidratacijos veiksnys: Kaip skraidymas veikia maistinių medžiagų įsisavinimą?
Dehidratacijos veiksnys: Kaip skraidymas veikia maistinių medžiagų įsisavinimą?
Kelionės lėktuvu sukuria unikalią dehidratuojančią aplinką, kuri labai pablogina organizmo gebėjimą įsisavinti maistines medžiagas iš maisto. Dėl mažo oro drėgnumo (paprastai 10-20 %) ir slėgio lėktuvo salone greitai netenkama organizmo skysčių, todėl nukenčia virškinimo procesai.
Dėl šios dehidratacijos gali sumažėti skrandžio rūgšties gamyba ir fermentų veiksmingumas, todėl sutrinka baltymų virškinimas ir mineralų įsisavinimas. Be to, trūkstant drėgmės, organizmas pirmenybę teikia svarbiausių organų drėkinimui, todėl kraujotaka nukreipiama nuo virškinamojo trakto.
Skrydžių palydovai rekomenduoja skrydžio metu kas valandą išgerti 240 ml vandens ir vengti diuretikų, tokių kaip alkoholis ir kofeinas. Vartojant daug vandens turinčius maisto produktus ir elektrolitų papildus galima palaikyti tinkamą hidrataciją, kad būtų geriau panaudojamos maistinės medžiagos.
Kryžminės taršos rizika ankštose kajutėse
Uždaros lėktuvų kabinos kelia didelį kryžminės taršos pavojų, kuris neapsiriboja tik akivaizdžiomis ligų perdavimo problemomis. Remiantis „TravelMath” atliktu tyrimu, ant padėklų stalų aptinkama iki aštuonių kartų daugiau bakterijų nei tualeto nuleidimo mygtukuose. Šie paviršiai retai kada kruopščiai dezinfekuojami tarp skrydžių.
Keleivių artumas padidina riziką, kai kas nors čiaudi ar kosėja šalia neapsaugoto maisto. Salono oro cirkuliacijos sistemos, nors jose įrengti HEPA filtrai, negali iš karto pašalinti visų ore esančių teršalų. Be to, dėl ribotų prausyklų galimybių daugelis keleivių tvarko maistą palietę daugybę bendrų paviršių, tinkamai nenusiplovę rankų.
Medicinos ekspertai rekomenduoja prieš valgį naudoti dezinfekuojamąsias servetėles ant padėklų stalų ir aplinkinių plotų.
Alternatyvios valgymo strategijos sveikesnėms kelionėms lėktuvu
Keletas praktinių strategijų gali gerokai sumažinti riziką sveikatai vartojant maistą skrydžių metu. Keleiviai turėtų apsvarstyti galimybę iš patikimų šaltinių atsivežti sandarių, iš anksto supakuotų maisto produktų, o ne pirkti maistą skrydžio metu. Antibakterinėmis servetėlėmis galima dezinfekuoti stalus prieš valgį, o rankų dezinfekavimo priemonė, naudojama prieš valgį, sumažina mikrobų plitimą.
Taip pat padeda strateginis valgymo laiko parinkimas – valgyti oro uoste prieš įlipant į lėktuvą nereikia valgyti skrydžio metu. Taip pat gali būti naudinga pasninkauti trumpesnių skrydžių metu. Jei būtina valgyti, rinkitės maisto produktus su apsaugine pakuote ir venkite produktų, kuriems reikia tiesioginio sąlyčio su paviršiais, taip padidinsite saugumą. Gerkite vandenį iš butelių, o ne vandenį iš čiaupo ar ledą.
Ekspertų rekomendacijos dėl mitybos prieš skrydį ir po jo
Mitybos specialistai ir kelionių medicinos ekspertai parengė specialias mitybos rekomendacijas prieš ir po kelionės lėktuvu, kurios papildo maitinimosi skrydžio metu strategijas.
Prieš skrydį rekomenduojama vartoti sudėtinių angliavandenių, liesų baltymų ir drėkinančio maisto likus 3-4 valandoms iki išvykimo. Maisto produktai, kuriuose gausu magnio ir kalio, pavyzdžiui, bananai, riešutai ir lapiniai žalumynai, padeda sušvelninti reaktyvinį atsilikimą ir skrydžio stresą.
Po skrydžio ekspertai rekomenduoja atsigaivinti elektrolitų turinčiais gėrimais ir vengti alkoholio bei kofeino. Lengvas, baltyminis maistas, kuriame yra priešuždegiminių maisto produktų, padeda organizmui atsigauti po kabinos slėgio pokyčių ir sutrikusio paros ritmo. Probiotikai gali padėti atkurti kelionės metu pažeistos žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą.
