Po pirmųjų lietaus lašų ar rytinės rasos kiekvienas sodininkas žino, kad prasideda tikras galvos skausmas – invaziniai šliužai išlenda mėgautis augalų lapais. Lietuvoje šie atėjūnai iš Pirėnų pusiasalio per pastaruosius metus tapo tikra rykšte sodininkams. Kaip išgelbėti savo puoselėjamus augalus nuo šių gleivėtų naikintojų? Apklausėme patyrusius sodininkus, kurie pasidalijo veiksmingais metodais, padedančiais apsaugoti jūsų sodą nuo šliužų antplūdžio.
Iš kur atsiranda invaziniai šliužai?
Invaziniai šliužai – luzitaniniai arba ispaniniai arionai (lot. Arion lusitanicus, A. vulgaris) – yra kilę iš Luzitanijos, Ispanijos regiono. Nuo praėjusio amžiaus vidurio jie aktyviai plinta Europoje rytų kryptimi. Lietuvą šie šliužai pasiekė maždaug prieš 15 metų, pirmą kartą aptikti Kaune, Kleboniškyje 2008 m. Vėliau jau plito į kitus miestus ir regionus.
Labiausiai tikėtina, kad šie nepageidaujami svečiai į Lietuvą pateko su importuojamais dekoratyviniais augalais, jų žeme arba daržovėmis iš kitų Europos šalių. Invaziniai šliužai yra itin vislūs – vienas individas gali padėti iki 400 kiaušinių, kurie dažniausiai slepiami drėgnose vietose, po kompostu ar žaliųjų atliekų krūvomis.
Naminiai pagalbininkai kovoje su šliužais
Antys bėgikės – natūralūs šliužų naikintojai
Vienas efektyviausių ir ekologiškiausių būdų kovoti su šliužais – laikyti sodyboje antis bėgikes. Šios elegantiškai atrodančios paukštės, kilusios iš Indijos, jau užkariavo ne vieno lietuvio sodininko širdį ne tik dėl savo išvaizdos, bet ir dėl naudos.
„Antys bėgikės puikiai saugo sodybos augalus nuo invazinių šliužų ir panašių kenkėjų,” – pasakoja Audronė Kedienė iš Naivių, jau kelerius metus auginanti šiuos paukščius. Ji pastebi, kad antys bėgikės mielai lesa šliužus, kurių kiti paukščiai ar gyvūnai dažnai vengia.
Giedrius Kalinauskas iš Kretingos rajono pasidalijo savo patirtimi: „Indijos bėgikės antys šliužus, sraiges renka nuolat. Net vynuogines sraiges išgliaudo iš jų kiauto. Didžiulis privalumas, kad jos yra švarios, kiemas tikrai nėra taip nudergtas, kaip būtų nuo kitų ančių.”
Indijos bėgikės antys išsiskiria iš kitų ančių veislių tuo, kad jos neskraido ir nekrypuoja, o bėga tiesia linija. Jos turi ilgą, ploną kaklą ir stačią, pingvino formos kūną. Be to, šios antys yra itin dėslios – per metus gali padėti 180–240 kiaušinių, o pasaulio rekordas – net 363 kiaušiniai per 365 dienas!
Liaudiškos priemonės šliužams atbaidyti
Jei neturite galimybės laikyti ančių bėgikių, nenusiminkite – yra daugybė kitų būdų, kaip apsaugoti savo sodą nuo šliužų.
Kavos tirščiai
Panaudoti kavos tirščiai ne tik praturtina dirvožemį organinėmis medžiagomis, bet ir veikia kaip natūralus šliužų repelentes. Šliužai vengia šios medžiagos dėl joje esančių kofeinų ir rūgštingumo. Paskleiskite storą sluoksnį kavos tirščių aplink jautrius augalus arba palei lysves. Po lietaus nepamirškite atnaujinti šį barjerą.
Kiaušinių lukštai
Smulkiai sutrinti kiaušinių lukštai sukuria fizinį barjerą, per kurį šliužams sunku perlipti. Jų aštrios briaunos pažeidžia šliužų minkštą kūną, todėl jie vengia tokių vietų. Kiaušinių lukštai taip pat praturtina dirvą kalciu, o tai naudinga daugeliui daržovių.
Alaus spąstai
Alaus kvapas neįtikėtinai traukia šliužus ir sraiges. Įkaskite nedidelį indelį į žemę taip, kad jo kraštas būtų lygus su dirvos paviršiumi, ir pripilkite jį alaus. Šliužai bus privilioti kvapo, įkris į indelį ir nuskęs. Šį metodą reikia taikyti nuosekliai ir atnaujinti po lietaus.
Citrusinių vaisių žievelės
Apelsinų, citrinų ar greipfrutų žievelės turi eterių aliejų, kurių kvapas atbaido šliužus. Susmulkintas žieveles paskleiskite aplink pažeidžiamus augalus arba palikite didesnius gabalėlius. Šios žievelės ilgainiui suirs ir praturtins dirvožemį.
Česnako tirpalas
Susmulkinkite kelis česnako skilteles, užpilkite litru vandens ir palikite per naktį. Ryte perkoškite ir supilkite į purkštuvą. Šiuo tirpalu apipurkškite augalus ir dirvą aplink juos. Česnako kvapas ir siera jame atbaido šliužus, bet yra nekenksmingi augalams.
Mėlynos granulės – kai niekas nebepadeda
Jei išbandėte visus natūralius metodus, o šliužų invazija nesiliauja, galite pasitelkti chemines priemones – specialias mėlynas granules. Tai moliuskocidai, skirti kovai su šliužais ir sraigėmis.
Šios mėlynos granulės veikia kaip jaukas – jos skleidžia šliužams patrauklų kvapą, kuriam jie negali atsispirti. Šliužai suėda granules, o vėliau pasitraukia į savo slėptuves, kur nugaišta. Tai reiškia, kad nereikia rinkti jų kūnelių – viskas vyksta natūraliai ir tvarkingai.
Šiuo metu rinkoje yra dviejų tipų moliuskocidai:
- Su metaldehidu – veikliąja medžiaga, kuri, patekusi į šliužo skrandį, sukelia dehidrataciją, sutrikdo odos apsaugą, judėjimo bei virškinimo funkcijas.
- Su geležies fosfatu – saugesnis variantas, tinkamas naudoti net ekologiniuose ūkiuose. Geležies fosfatas dirvožemyje virsta naudinga maistine medžiaga.
Kaip naudoti moliuskocidus:
- Granules barstykite aplink augalus, kuriuos norite apsaugoti, laikydamiesi pakuotėje nurodytų instrukcijų (paprastai 1,25–2,5 g/m²).
- Nenaudokite daugiau nei rekomenduojama – daugiau ne visada reiškia geriau.
- Atnaujinkite granules po lietaus arba kas 2–4 savaites, jei matote, kad šliužų vėl daugėja.
- Naudokite pirštines, kai dirbate su moliuskocidais, ir laikykite juos vaikams bei naminiams gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.
Moliuskocidus galite įsigyti specializuotose sodo prekių parduotuvėse arba internetu. Yra produktų, skirtų tiek profesionaliam, tiek mėgėjiškam naudojimui.
Prevencinės priemonės
Geriausias būdas kovoti su šliužais – prevencija. Štai keletas patarimų, kurie padės sumažinti šliužų atsiradimo tikimybę:
- Reguliariai pjaukite žolę ir palaikykite tvarką sode – šliužai mėgsta slėptis aukštoje žolėje ir po nuokritomis.
- Laistykite augalus ryte, o ne vakare – taip dirvos paviršius spės išdžiūti iki nakties, kai šliužai tampa aktyvūs.
- Naudokite mulčią iš pušų spyglių, pjuvenų ar akmens skaldelių – šliužams sunku šliaužti per šias medžiagas.
- Tikrindami naujai įsigytus augalus, ar juose nėra šliužų ar jų kiaušinių, apsaugosite savo sodą nuo naujos invazijos.
- Pritraukite į savo sodą natūralius šliužų priešus: varliagyvius, ežius, kai kuriuos paukščius ir vabzdžius.
Kovoje su šliužais svarbiausia – nuoseklumas. Kombinuokite skirtingus metodus geriausiam rezultatui ir reguliariai juos taikykite, ypač po lietaus, kai šliužų aktyvumas padidėja. Prisiminkite, kad efektyviausia kova su invaziniais šliužais yra bendruomeniška – pasikalbėkite su kaimynais ir sutarkite kartu imtis priemonių, nes šliužai nepaiso sklypų ribų.
Pasidalinkite šiomis žiniomis su kitais sodininkais ir kartu apsaugokime savo sodus nuo gleivėtų atėjūnų!
