Rėmuo po valgio, pūtimas, nuolatinis nuovargis. Visą gyvenimą maniau, kad problema – per daug rūgšties skrandyje. Gėriau sodą, kramčiau „Rennie”, vengiau rūgštaus maisto. O simptomai vis tiek grįždavo.
Vieną dieną vaistinėje farmacininkas paklausė, kiek laiko taip vargstu. Kai pasakiau – penkiolika metų – jis papurtė galvą ir pasakė: „O jei problema visai ne ta, kurią bandai spręsti?”
Tada išgirdau kažką, kas apvertė mano supratimą aukštyn kojomis.
Kai rūgšties per mažai – simptomai tokie patys kaip per daug
Pasirodo, žemas skrandžio rūgštingumas sukelia beveik identiškus simptomus kaip ir per didelis. Rėmuo, pūtimas, sunkumas po valgio – visa tai gali reikšti, kad rūgšties trūksta, o ne per daug.
Kai skrandyje per mažai rūgšties, maistas nespėja normaliai suskaidyti. Baltymai pradeda pūti, užuot virškinami. Atsiranda dujos, pilvas pučiasi, jaučiamas diskomfortas.
Be to, organizmas nebegali normaliai įsisavinti mineralų – magnio, kalcio, geležies. Dėl to atsiranda nuovargis, rytinis sąnarių sustingimas, silpnumas.
„Dauguma žmonių daro tą pačią klaidą,” – paaiškino farmacininkas. „Slopina rūgštį, kai iš tikrųjų reikia ją atstatyti.”
Trijų ingredientų receptas, kurį galima išbandyti namuose
Farmacininkas pasidalino paprastu receptu, kurį jo senelė naudojo visą gyvenimą:
- 1 arbatinis šaukštelis obuolių acto
- 1 arbatinis šaukštelis rupios jūros druskos
- 1 arbatinis šaukštelis medaus
Viską sumaišai šiltame vandenyje ir išgeri 20 minučių prieš valgį.
Obuolių actas stimuliuoja natūralią rūgšties gamybą. Rupi druska suteikia chlorido, reikalingo skrandžio rūgščiai sintetinti. Medus ramina gleivinę ir mažina uždegimą.
Paprasčiau nebūna. Trys ingredientai, kuriuos turi kiekvienoje virtuvėje.
Kaip suprasti, ar veikia
Štai požymis, kuris rodo, kad receptas dirba: maždaug po 10 minučių nuo išgėrimo pajunti lengvą atsirūgimą. Tai signalas, kad skrandis pradėjo aktyviau gaminti rūgštį ir fermentai „pabudo”.
Jei atsirūgimo nėra – gali reikšti, kad rūgšties trūkumas labai didelis ir reikia kelių savaičių nuoseklaus vartojimo.
Schema paprasta: gerti prieš kiekvieną pagrindinį valgį – pusryčius, pietus, vakarienę. Tuščiu skrandžiu, 20 minučių prieš valgant.
Per kiek laiko pajusi skirtumą
Farmacininkas perspėjo – stebuklų per naktį nebus.
Pirma savaitė – gali pajusti, kad pilvas mažiau pučiasi po valgio, rėmuo silpnesnis.
Po 2–3 savaičių – dauguma žmonių pastebi, kad energijos daugiau, rytais sąnariai ne tokie sustingę, oda geresnė.
Po mėnesio – jei laikaisi nuosekliai, skrandžio pH turėtų normalizuotis ir simptomai gerokai sumažėti arba išnykti visai.
Viskas priklauso nuo to, kaip stipriai buvo sutrikęs rūgštingumas ir kaip nuosekliai laikysies schemos.
Ne tik rėmuo – kas dar pasikeičia
Kai skrandžio rūgštingumas atsistato, pagerėja daug daugiau nei virškinimas:
Oda – geriau įsisavinamos aminorūgštys, reikalingos kolagenui. Oda tampa stangresnė, elastingesnė.
Sąnariai – normaliai įsisavinama kalcis ir magnis. Mažėja uždegimas, dingsta rytinis sustingumas.
Energija – organizmas pagaliau gauna visas maistines medžiagas iš maisto. Nuovargis atsitraukia.
Imunitetas – sveika žarnyno mikrobiota stiprina organizmo apsaugą.
Kai pagalvoji – logika paprasta. Jei skrandis negali normaliai suvirškinti maisto, visas kūnas kenčia.
Kodėl niekas apie tai nekalba
Grįžau namo ir pradėjau galvoti: kodėl per penkiolika metų nė vienas gydytojas man to nepasakė?
Atsakymas paprastas – simptomai identiški, o vaistai nuo „per didelio rūgštingumo” parduodami kiekvienoje vaistinėje. Paprasta išrašyti receptą ir pamiršti.
O sprendimas, kuris kainuoja kelis centus ir guli kiekvienos virtuvės spintelėje – apie jį tiesiog niekas neužsimena.
Dabar, kai jaučiu senų simptomų užuomazgas, žinau ką daryti. Ir tai tikrai ne soda.
