Nemalonus deginimas, spaudimas ar skausmas viršutinėje pilvo dalyje po valgio – su šiais pojūčiais susiduria daugybė žmonių. Dažnai kaltinamas stresas, greitas valgymas ar netinkamas maisto derinimas, tačiau tikroji priežastis neretai slypi konkrečiuose produktuose, kurie kasdien atsiduria mūsų lėkštėje. Gera žinia ta, kad atsisakius kelių kategorijų maisto, diskomfortas gali sumažėti netikėtai greitai – kai kurie žmonės palengvėjimą pajunta jau per kelias dienas.
Skrandžio gleivinė yra itin jautri struktūra, kurią lengva sudirginti netinkamu maistu. Kai tam tikri produktai patenka į skrandį, jie gali tiesiogiai pažeisti apsauginį gleivių sluoksnį, padidinti rūgšties gamybą arba sulėtinti virškinimą. Rezultatas – skausmas, pilnumo jausmas, rėmuo ar pykinimas. Supratus, kurie maisto produktai sukelia didžiausią žalą, galima sąmoningai koreguoti mitybą ir išvengti daugelio nemalonių epizodų.
Riebūs patiekalai ir kepiniai – virškinimo sistemos stabdis
Vienas pagrindinių kaltininkų, apie kurį retai pagalvojama, yra riebus maistas. Kepti patiekalai, grietinėlės padažai, traškučiai ir riebios mėsos rūšys verčia skrandį dirbti ilgiau nei įprasta. Maistas užsibūna skrandyje, didėja vidinis spaudimas, atsiranda nemalonus pilnumo jausmas ir spaudžiantis skausmas. Ypač jautrūs žmonės gali pajusti diskomfortą jau praėjus pusvalandžiui po tokio valgio.
Sprendimas paprastas – laikinai pakeisti kepimo būdą į virimą ar garinimą. Vietoj riebios kiaulienos rinktis liesą vištieną ar žuvį, atsisakyti grietinėlės pagrindu pagamintų padažų. Šie pokyčiai leidžia skrandžiui greičiau atlikti savo darbą ir sumažina mechaninį gleivinės dirginimą.
Rūgštūs vaisiai ir daržovės – netikėti gleivinės priešai
Citrinos, apelsinai, greipfrutai, pomidorai ir jų pagrindu pagaminti produktai – visa tai gali sukelti staigų deginimą ir skausmą tiems, kurių skrandžio gleivinė pažeista ar jautri. Šie produktai dar labiau padidina ir taip rūgščią skrandžio aplinką, o rūgštis tiesiogiai dirgina atviras gleivinės vietas.
Actas, marinatai, citrusų sulčių pagrindu pagaminti padažai – visa tai verta laikinai eliminuoti iš mitybos. Vietoj citrusinių vaisių galima rinktis bananą, melioną ar kriaušę – jie nepadidina rūgštingumo ir yra švelnesni skrandžiui.
Aštrus maistas, druska ir alkoholis – trejetas, kurio geriau vengti
Aštrus maistas su pipirais ir čili aktyvuoja skausmo receptorius skrandžio gleivinėje. Tai sukelia ne tik deginimo pojūtį, bet ir padidina kraujotaką pažeistoje zonoje, kas gali sustiprinti uždegimą. Labai sūrus maistas veikia kitaip – jis pažeidžia apsauginį epitelio sluoksnį ir sukelia osmosinį disbalansą.
Alkoholis yra ypač agresyvus skrandžio gleivinei. Jis tirpdo apsaugines gleives, palengvina rūgšties prasiskverbimą į gilesnius audinius ir skatina uždegimo mediatorių išsiskyrimą. Net nedidelis alkoholio kiekis gali sukelti staigų diskomfortą jautriems žmonėms. Bent laikinai visiškai atsisakius šių trijų kategorijų produktų, daugelis pastebi reikšmingą simptomų sumažėjimą.
Fermentuojami angliavandeniai ir pieno produktai – dujų šaltinis
Ankštiniai augalai, tam tikros daržovės, gazuoti gėrimai ir kai kurie pieno produktai skrandyje ir žarnyne fermentuojasi, išskirdami dujas. Tai sukelia pūtimą, spaudimą ir epigastrinį skausmą. Ypač jautrūs yra žmonės, kurių organizmas sunkiai virškina laktozę ar fermentuojamus angliavandenius, vadinamus FODMAP.
Verta laikinai apriboti pupeles, lęšius, kopūstus, brokolius ir gazuotus gėrimus. Pieno produktus galima pakeisti variantais be laktozės. Grūdus rinktis lengviau virškinamus – ryžius, grikius ar avižas, kurios gerai išvirtos nesukelia pūtimo.
Papildomi patarimai greitesniam palengvėjimui
Be konkrečių produktų eliminavimo, svarbu ir valgymo būdas. Mažesnės porcijos, lėtesnis kramtymas ir atsisakymas gulti iškart po valgio padeda skrandžiui lengviau atlikti savo darbą. Taip pat verta vengti labai karšto ar labai šalto maisto – ekstremalios temperatūros papildomai dirgina gleivinę.
Stebėkite savo pojūčius kelias dienas po mitybos korekcijos. Daugelis žmonių pastebi, kad skausmo epizodai retėja ir silpnėja jau pirmąją savaitę. Jei simptomai išlieka ilgiau nei dvi savaites nepaisant dietinių pokyčių, verta kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti tikslią priežastį.
