Vakar vakare įjungiau skalbimo mašiną ir… pamiršau. Ryte atidariau dureles ir pajutau tą kvapą. Rūgštų, nemalonų, lyg kažkas supuvę. Drabužiai, kuriuos ką tik išskalbiau, atrodė švarūs, bet kvepėjo baisiai.
Paskambinau tekstilės priežiūros specialistei Daliai, kuri dirba valykloje. Paklausiau, ar galima tuos drabužius dar išgelbėti. Ji atsakė: „Priklauso nuo to, kiek laiko jie ten išbuvo. Kiek valandų praėjo?”
Pasakiau, kad apie dvylika. Ji atsakė: „Dar ne tragedija, bet reikia veikti greitai. Papasakosiu, ką daryti.”
Kodėl drabužiai pradeda dvokti
Specialistė Dalia paaiškino procesą: „Skalbimo mašina – šilta ir drėgna vieta. Idealios sąlygos bakterijoms daugintis. Per aštuonias dvylika valandų jos pradeda aktyviai veistis, ir atsiranda tas kvapas.”
„O jei paliekiu ilgiau?” – paklausiau. Ji atsakė rimtai: „Po dvidešimt keturių valandų gali tekti skalbti kelis kartus. O jei atsiranda pelėsis – kai kuriuos audinius gali tekti tiesiog išmesti.”
Paskambinau mamai ir paklausiau, ar jai taip būna. Ji nusijuokė: „Vaikeli, man taip būna kas savaitę. Užmirštu ir palieku. Bet aš tiesiog pakabinu ir viskas.”
„Mama, bet juk jie dvokia tada”, – pasakiau. Ji nutilo. „Na, kartais šiek tiek”, – prisipažino.
Kurie audiniai kenčia labiausiai
Specialistė Dalia išvardijo rizikingiausius audinius: „Rankšluosčiai – blogiausia. Jie sulaiko daugiausiai drėgmės ir greičiausiai pradeda dvokti. Džinsai ir megztiniai – irgi blogai. Sportiniai drabužiai – bakterijos mėgsta sintetiką.”
„O ploni marškinėliai?” – paklausiau. Ji atsakė: „Tie dar nieko, bet vis tiek nerekomenduoju palikti. Geriau ištraukti iškart arba bent jau per kelias valandas.”
Vyras, kai papasakojau, paklausė: „Tai kiekvieną kartą reikia budėti prie mašinos?” Atsakiau, kad ne, bet reikia prisiminti ištraukti. „Užsidėk priminimą telefone”, – pasiūlė jis. Iš tikrųjų gera idėja.
Kaip išgelbėti drabužius
Specialistė Dalia davė aiškų veiksmų planą: „Pirma – perskalbk dar kartą. Jei kvapas išlieka, pridėk pusę stiklinės baltojo acto į skalbimą. Actas naikina bakterijas ir pašalina kvapą.”
„O jei ir tada nepadeda?” – paklausiau. Ji atsakė: „Tada kepimo soda. Ketvirtį stiklinės į skalbimą. Bet dažniausiai pakanka acto.”
Padariau, kaip ji patarė. Po antro skalbimo su actu kvapas dingo visiškai. Drabužiai vėl kvepėjo normaliai.
Kolegė darbe, kai papasakojau istoriją, prisipažino: „Man taip būna nuolat. Bet aš tiesiog džiovinu ir viskas.” Paklausiau, ar drabužiai nekvepia. Ji susimąstė: „Gal kartais… Bet aš nepastebiu.”
Kaip apsaugoti skalbimo mašiną
Specialistė Dalia davė dar vieną patarimą: „Jei dažnai paliekai drabužius, bakterijos kaupiasi ir pačioje mašinoje. Tada net švariai išskalbti drabužiai gali dvokti.”
„Ką daryti?” – paklausiau. Ji atsakė: „Kartą per mėnesį paleisk tuščią karštą ciklą su actu. Ir visada palik dureles praviras po skalbimo, kad išdžiūtų vidus.”
Dabar turiu priminimą telefone – „Ištrauk skalbinius!” – kuris skamba valandą po skalbimo pabaigos. Paprastas sprendimas, kuris taupo drabužius ir nervus.
Kartais mažos klaidos turi dideles pasekmes. Geriau žinoti ir užkirsti kelią, nei paskui mėginti gelbėti.
