Skaitmeninis perdegimas ir emocinio reguliavimo krizė
Darbo žinutės net po darbo valandų, nuolatinis socialinių tinklų srautas, informacijos perkrova ir virtualūs susitikimai – tai neatsiejama šiuolaikinio miesto žmogaus kasdienybė. Specialistai šį reiškinį vadina skaitmeniniu perdegimu – būsena, kai nuolatinis ryšys su skaitmeniniu pasauliu išsekina nervų sistemą.
Tyrimai rodo, kad net ir po oficialios darbo dienos pabaigos, 68 % žmonių vis dar tikrina el. paštą ar darbines žinutes. Toks „nuolatinis budrumas“ sukelia emocinį nuovargį, padidina nerimo lygį ir trukdo atsipalaiduoti net savaitgaliais.
Vienas iš dažniausių būdų, kuriuo žmonės bando tvarkytis su šia įtampa, yra alkoholis – dažnai pateisinamas kaip „nusipelnyta taurė po dienos darbų“. Tačiau psichologai perspėja: šis įprotis gali suformuoti pavojingą emocinio reguliavimo ciklą, kuris ilgainiui tik blogina psichinę ir fizinę sveikatą.
Kodėl alkoholis tampa „emociniu skydu“
Alkoholis trumpam suteikia palengvėjimą – jis mažina kortizolio (streso hormono) lygį, slopina nerimą, atpalaiduoja raumenis. Dėl šių fiziologinių efektų jis dažnai naudojamas ne sąmoningai, o kaip instinktyvus mechanizmas nusiraminti.
Pasak klinikinės psichologės dr. Rūtos Navickaitės, alkoholis veikia kaip emocinis amortizatorius – „kai žmogus neturi kitų būdų nusiraminti ar atsipalaiduoti, alkoholis tampa greitu, prieinamu ir socialiai priimtinu sprendimu. Deja, tai labai apgaulingas kelias“.
Ilgainiui smegenys pradeda siekti alkoholio ne tik esant stipriam stresui, bet ir dėl menkiausių diskomforto signalų – dirglumo, nuovargio, liūdesio. Tokiu būdu formuojasi įprotis, kuris nėra susijęs su priklausomybe iš karto, tačiau kelia pavojų emociškai „atbukinti“ organizmo signalus.
Pavojingas ciklas: perdegimas – alkoholis – atitolimas nuo savęs
Alkoholis, kaip emocinio reguliavimo priemonė, dažnai tampa dalimi pavojingo ciklo: perdegimas sukelia nerimą, nerimas skatina vartoti alkoholį, o alkoholis trukdo tinkamai ilsėtis ir atstatyti psichologinį balansą.
Rezultatas – sekančią dieną žmogus jaučiasi dar pavargęs, mažiau susikaupęs, o tai didina tikimybę vėl pervargti. Taip sukasi uždaras ratas, kurio centre – emocinis išsekimas, maskuojamas trumpalaikiu atsipalaidavimu.
Be to, alkoholio poveikis miegui dažnai klaidingai suprantamas. Nors daugeliui atrodo, kad alkoholis „padeda užmigti“, moksliniai tyrimai rodo, kad net nedidelis jo kiekis ženkliai sumažina REM miego fazę, kuri atsakinga už emocinį atsigavimą ir atminties konsolidaciją.
Jauni suaugusieji – rizikos grupėje
Nors alkoholio problemos dažnai siejamos su vyresnio amžiaus žmonėmis ar priklausomybės ligomis, vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajai „emocinio vartojimo“ tendencijai tarp 25–45 metų asmenų.
Ši amžiaus grupė pasižymi aktyviu profesiniu gyvenimu, šeimos kūrimu, socialiniu spaudimu ir nuolatiniu informaciniu krūviu. Alkoholio vartojimas tampa ne tiek vakarėlių, kiek „paskatinimo atsipalaiduoti“ arba „atsijungimo nuo visko“ priemone.
Lietuvoje atlikta 2024 m. apklausa rodo, kad net 42 % šios grupės respondentų vartoja alkoholį ne dėl skonio ar šventės, bet „siekiant sumažinti emocinę įtampą arba stresą po darbo“.
Psichologų rekomendacijos: ką daryti vietoje taurės
Svarbiausias žingsnis – atpažinti, kodėl norisi vartoti alkoholį. Ar tai yra socialinis įprotis? Ar bandymas išsivaduoti nuo įtampos? Jei priežastis yra pastaroji – verta ieškoti alternatyvių būdų emociniam reguliavimui.
Psichologai rekomenduoja įtraukti bent vieną iš šių praktikų:
Vėlyvo vakaro pasivaikščiojimai be telefono
Sąmoningo kvėpavimo ar trumpa meditacija (net 3–5 minutės)
Kūrybinės veiklos – rašymas, piešimas, muzika
Šiltas dušas ar vonia su aromatiniais aliejais
Socialinis ryšys – pokalbis su artimu žmogumi, ne apie darbą
Taip pat rekomenduojama išbandyti „sausą savaitę“ ar „sausą mėnesį“, kad pastebėtumėte, kaip keičiasi Jūsų miegas, nuotaika, energijos lygis. Tokie eksperimentai padeda ne tik atstatyti fizinę sveikatą, bet ir susigrąžinti emocinį savistabą.
Kada kreiptis į specialistus
Jei pastebite, kad alkoholis tampa kasdieniu emociniu įpročiu – net jei tai tik viena taurė vakare – verta pasikalbėti su psichologu ar psichoterapeutu. Tai nereiškia priklausomybės, bet gali signalizuoti apie išsekusius vidinius resursus.
Emocinį reguliavimą galima išmokti – tai įgūdis, o ne „duotybė“. Su profesionalų pagalba galima suformuoti kitus, sveikesnius įpročius, kurie padės atstatyti ryšį su savimi ir sumažinti skaitmeninio perdegimo pasekmes.
Išvada: laikas atsigręžti į vidų
Skaitmeniniame pasaulyje, kuriame viskas greita, triukšminga ir nuolat reikalauja dėmesio, atsipalaidavimo forma neturi būti bėgimas nuo savęs. Alkoholis gali laikinai uždengti emocijas, bet jis nesprendžia problemos.
Tikros poilsio formos – lėtos, sąmoningos, ramios – padeda ne slopinti emocijas, o jas išbūti. Ir galbūt svarbiausia, jos grąžina Jums kontrolę – ne tik dėl alkoholio kiekio, bet ir dėl to, kaip jaučiatės kiekvieną dieną.
