Kompostavimas – puiki praktika, leidžianti ekologiškai perdirbti organines atliekas ir praturtinti dirvožemį vertingomis maistinėmis medžiagomis. Tačiau ne visos augalinės medžiagos yra tinkamos kompostui. Kai kurie augalai ir piktžolės gali neigiamai paveikti komposto kokybę, užteršti dirvožemį arba sukelti problemų jūsų sode. Šiame straipsnyje aptarsime, kokių augalų ir organinių medžiagų reikėtų vengti dedant į namų kompostą.

1. Chemiškai apdoroti augalai

Augalai, kurie buvo neseniai apdoroti pesticidais, herbicidais ar fungicidais, neturėtų patekti į jūsų komposto dėžę. Chemikalų likučiai gali:

• Išlikti augalų audiniuose ilgą laiką
• Sutrikdyti mikroorganizmų veiklą, būtiną organinių medžiagų skaidymuisi
• Patekti į gatavą kompostą ir pakenkti augalams, kuriuos juo tręšite
• Sukelti pavojų dirvožemio ekosistemai

Tyrimai rodo, kad daugelis cheminių medžiagų nesuyra įprastomis namų kompostavimo sąlygomis, nes nepasiekiama pakankamai aukšta temperatūra. Tokius augalus geriau išmesti į specialius pavojingų atliekų konteinerius arba perduoti savivaldybių atliekų tvarkymo programoms.

2. Piktžolės su sėklomis ir invaziniai augalai

Viena didžiausių klaidų kompostuojant – piktžolių su subrendusiomis sėklomis įtraukimas į kompostą. Daugelio piktžolių sėklos yra nepaprastai atsparios ir gali išlikti gyvybingos net po kompostavimo proceso. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į:

• Augalus su sėklų galvutėmis ar ankštimis
• Invazines rūšis, tokias kaip vijokliniai augalai, arkliauodegiai, kiečiai
• Augalus su šakniastiebiais ar ataugomis (pavyzdžiui, varpučius, asiūklius)
• Piktžoles su giliomis ar mėsingomis šaknimis

Šie augalai gali pradėti dygti jūsų komposto krūvoje ir vėliau paplisti po sodą. Profesionalios kompostavimo įmonės gali sunaikinti šias sėklas ir šakniastiebius aukštos temperatūros kompostavimo procesu, tačiau namų sąlygomis tai retai pasiekiama.

3. Alelopatiniai augalai

Kai kurie augalai natūraliai išskiria cheminius junginius, slopinančius kitų augalų augimą. Šis reiškinys vadinamas alelopatija. Ryškiausias pavyzdys – graikinis riešutmedis, kurio visos dalys išskiria jugloną – junginį, kuris gali būti toksiškas daugeliui sodo augalų.

Augalai, kurių nereikėtų kompostuoti dėl alelopatinių savybių:

• Graikinių riešutų lapai, šakelės ir šaknys
• Juodųjų riešutų augalinės liekanos
• Kai kurių rūšių eukaliptai
• Spygliuočių (pušų, eglių) spygliai dideliais kiekiais

Šių augalų išskiriamos medžiagos skaidosi lėtai ir gali išlikti komposto krūvoje, o vėliau slopinti augalų augimą dirvožemyje, kuriame panaudotas toks kompostas.

4. Gyvūninės kilmės produktai ir riebalai

Nors tai ne augalinės medžiagos, svarbu paminėti, kad gyvūninės kilmės produktai taip pat neturėtų būti dedami į namų kompostą:

• Mėsa, žuvis, pieno produktai
• Maistiniai aliejai ir riebalai
• Naminių gyvūnų išmatos

Šios medžiagos:

• Pritraukia kenkėjus (graužikus, muses)
• Skleidžia nemalonius kvapus
• Gali būti užterštos patogenais, kurie nesunaikinimi žemos temperatūros kompostavimo procese
• Riebalai gali sudaryti nepralaidų sluoksnį, trukdantį deguonies patekimui ir skatinantį anaerobinių zonų susidarymą

5. Anglis, pelenai ir supuvę produktai

Kitos medžiagos, kurių reikėtų vengti kompostuojant:

• Medžio pelenai dideliais kiekiais (gali sutrikdyti komposto pH balansą)
• Anglis ir anglies briketai (dažnai turi sintetinių rišiklių ir kitų priedų)
• Labai supuvę vaisiai ir daržovės (gali būti užkrėsti patogeninėmis bakterijomis ir grybais)

Mažais kiekiais medienos pelenai gali būti naudingi kompostui, tačiau didesni kiekiai gali padidinti šarmingumą ir sutrikdyti naudingiems mikroorganizmams palankias sąlygas.

Alternatyvūs šalinimo būdai

Vietoj to, kad dėtumėte šias medžiagas į kompostą, apsvarstykite šias alternatyvas:

• Invazines piktžoles ir augalus su sėklomis sunaikinkite solarizacijos būdu (uždarytuose plastikiniuose maišuose palaikykite saulėje)
• Chemiškai apdorotas medžiagas išmeskite į specialius atliekų konteinerius
• Alelopatinius augalus kompostuokite atskiroje krūvoje, kurią naudosite tik nevalgomuose sodininkystės projektuose
• Naudokitės savivaldybių žaliųjų atliekų surinkimo programomis

Išvados

Atsakingas kompostavimas reikalauja žinių ir atsargumo. Tinkamai parinkdami medžiagas, užtikrinsite aukštos kokybės kompostą, kuris bus naudingas, o ne žalingas jūsų sodui. Atminkite, kad geriau neįtraukti abejotinų medžiagų į kompostą, nei vėliau turėti problemų su dirvožemiu ir augalais.

Sėkmingo kompostavimo pagrindas – teisingas balansas tarp žaliųjų (azoto turtingų) ir rudųjų (anglies turtingų) medžiagų, tinkama drėgmė ir reguliarus maišymas, užtikrinantis aerobines sąlygas. Laikantis šių principų ir vengiant netinkamų augalų bei medžiagų, jūs sukursite vertingą, maistingą kompostą, kuris prisidės prie jūsų sodo ekosistemos gerovės.