Artišokai natūraliai valo organizmą, padeda šalinti toksinus, mažina cholesterolio kiekį ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Didelis skaidulų, ypač inulino, kiekis palaiko virškinimo sistemos sveikatą, o tokie junginiai kaip cinarinas ir silimarinas gerina kepenų veiklą, skatindami tulžies gamybą. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad artišokai gali sumažinti bendrąjį cholesterolio kiekį 4-17 %, o MTL – 6-22 %. Nepaisant šių įspūdingų privalumų, daugelis žmonių nepastebi šios maistinių medžiagų turinčios daržovės savo įprastinėje mityboje. Toliau pateikiama informacija atskleidžia, kaip maksimaliai padidinti šių daržovių naudą sveikatai.
Neįvertinta mitybos jėgainė: Artišokų atradimas
Nors daugelis daržovių sulaukia didelio populiarumo, artišokai lieka neįvertinti, nepaisant jų išskirtinio maistingumo. Šiuose rutulio formos augaluose yra inulino – prebiotinių skaidulų, kurios maitina naudingas žarnyno bakterijas ir gerina virškinimo sistemos sveikatą.
Artišokai pasižymi įspūdinga maistine verte ir turi nedaug kalorijų. Juose yra vitamino C, vitamino K, folio rūgšties, magnio ir kalio.
Bene svarbiausia, kad artišokuose yra cinarino ir silimarino – junginių, skatinančių tulžies gamybą ir palaikančių kepenų funkciją.
Tyrimai rodo, kad artišokai gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, mažinti MTL cholesterolio kiekį kraujyje ir padėti detoksikacijos procesams dėl hepatoprotekcinių savybių.
Didelis antioksidantų kiekis juose dar labiau apsaugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
Kaip artišokai padeda natūraliai detoksikuoti kepenis
Artišokai puikiai palaiko kepenų sveikatą, taikydami įvairiapusį požiūrį į natūralią detoksikaciją. Didelė cinarino ir silimarino koncentracija juose skatina tulžies gamybą ir palengvina toksinų šalinimą iš kraujotakos.
Tyrimai rodo, kad artišokų ekstraktas didina glutationo kiekįkepenyse – itin svarbaus antioksidanto, kuris jungiasi su toksinais ir juos pašalina. Be to, artišokuose yra chlorogeno rūgšties, kuri mažina lipidų peroksidaciją ir apsaugo kepenų ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
Reguliarus jų vartojimas padeda veiksmingiau metabolizuoti alkoholį ir farmacinius junginius. Unikalus daržovių flavonoidų derinys, ypač liuteolinas, dar labiau palaiko hepatocitų regeneraciją, todėl kepenys išlaiko maksimalų detoksikacijos pajėgumą net esant fiziologiniam stresui.
Mokslo žinios apie artišokų cholesterolio kiekį mažinantį poveikį
Mokslo žinios apie artišokų cholesterolio kiekį mažinantį poveikį
Išsamiais tyrimais įrodyta, kad artišoko ekstrakte esantys junginiai daro didelį poveikį cholesterolio apykaitai įvairiais būdais.
Cinarinas ir liuteolinas, du pagrindiniai artišokų biologiškai aktyvūs junginiai, slopina HMG-CoA reduktazę, t. y. tą patį fermentą, kurį veikia vaistai statinai. Be to, artišokų ekstraktas didina tulžies rūgšties sekreciją, todėl cholesterolis geriau pasišalina iš virškinimo sistemos.
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad artišokų papildai gali sumažinti bendrąjį cholesterolio kiekį 4-17 %, o MTL („blogojo”) cholesterolio kiekį – 6-22 %. Šis poveikis labiausiai pasireiškia asmenims, sergantiems hipercholesterolemija.
Didelis augalo skaidulų, ypač inulino, kiekis dar labiau prisideda prie cholesterolio kiekio mažinimo, nes žarnyne prisijungia prie cholesterolio molekulių.
Cukraus kiekio kraujyje reguliavimas: Artišoko vaidmuo kontroliuojant glikemiją
Kaip artišoko vartojimas veikia gliukozės kiekį kraujyje?
Tyrimai rodo, kad artišokų ekstrakte yra junginių, kurie gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje įvairiais mechanizmais. Didelis inulino kiekis daržovėje veikia kaip prebiotinė skaidulinė medžiaga, kuri lėtina gliukozės įsisavinimą ir neleidžia greitai pakilti cukraus kiekiui kraujyje.
Tyrimai rodo, kad artišokų biologiškai aktyvūs junginiai, ypač chlorogeno rūgštis, gali padidinti jautrumą insulinui ir potencialiai slopinti gliukozės gamybą kepenyse.
Reguliarus jų vartojimas gali pagerinti glikemijos kontrolę asmenims, turintiems atsparumą insulinui arba sergantiems 2 tipo diabetu. Be to, skaidulinės medžiagos skatina sotumo jausmą, o tai netiesiogiai gali padėti palaikyti sveikesnį cukraus kiekį kraujyje reguliuojant svorį.
Privalumai virškinimo sistemai: Artišokų skaidulos ir prebiotikai
Beveik trečdalį vidutinio artišokų kiekio sudaro skaidulos, todėl jie yra išskirtinis virškinimo sistemos sąjungininkas. Šis didelis skaidulinių medžiagų kiekis skatina reguliarų tuštinimąsi ir apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, nes padidina išmatų tūrį.
Artišokuose yra inulino – prebiotinių skaidulų, kurios maitina naudingas žarnyno bakterijas ir slopina kenksmingus mikroorganizmus. Šie prebiotikai didina mikrobiomo įvairovę ir palaiko idealią virškinimo funkciją.
Tyrimai rodo, kad artišokų skaidulinės medžiagos ir prebiotikai mažina pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ir žarnyno diskomfortą. Jos taip pat gali sustiprinti žarnyno barjerą, užkirsti kelią žarnyno nesandarumo sindromui ir sumažinti viso virškinamojo trakto uždegimą.
Kad gautumėte didžiausią naudą, vartokite visą artišoką, įskaitant šerdį ir švelnius lapus.
Istorinis artišokų naudojimas tradicinėje medicinoje
Artišokai kaip vaistas buvo naudojami tūkstančius metų, dar gerokai prieš tai, kai šiuolaikinis mokslas patvirtino jų naudą virškinimui.
Senovės egiptiečiai juos vertino kaip tonizuojantį vaistą, o graikai ir romėnai juos naudojo virškinimui ir kepenų veiklai gerinti.
Viduramžių Europoje artišokai išpopuliarėjo gydant geltą ir kepenų sutrikimus.
Tradiciniai Viduržemio jūros regiono gydytojai juos skyrė kraujui valyti, inkstams palaikyti ir cholesterolio kiekiui mažinti.
Įvairiose gydymo tradicijose artišokų lapai paprastai buvo ruošiami kaip kartūs užpilai ar nuovirai, skatinantys virškinamojo trakto sekreciją ir palaikantys detoksikacijos procesus.
Šis istorinis pritaikymas atitinka šiuolaikinį supratimą apie artišokų sudėtyje esantį cinariną, kuris skatina tulžies gamybą ir palaiko natūralius organizmo valymo mechanizmus.
5 skanūs būdai, kaip įtraukti artišokus į savo mitybą
Keletas paprastų paruošimo būdų artišokus iš vaistinio ingrediento gali paversti kulinariniu malonumu.
Virtus garuose sveikus artišokus, patiekiamus su citrinų ir sviesto padažu, galima išbandyti praktiškai. Ant grotelių keptos artišokų širdelės, lengvai apanglėjusios ir pagardintos alyvuogių aliejumi bei prieskoninėmis žolelėmis, suteikia dūmo skonį.
Marinuotomis artišokų širdelėmis galima gardinti salotas, makaronus ir picas. Artišokai, sumaišyti su parmezanu ir grietinėlės sūriu, yra populiarus užkandis.
Artišokų tyrės yra maistingas sriubų ir padažų pagrindas, todėl šios daržovės valomosios savybės lengvai integruojamos į kasdienį maistą.
Artišokų palyginimas su kitais „detoksikuojančiais” maisto produktais: Ką rodo moksliniai tyrimai
Vertinant artišokus ir kitus populiarius detoksikuojančius maisto produktus, moksliniai tyrimai atskleidžia reikšmingus mechanizmų ir veiksmingumo skirtumus.
Nors kryžmažiedėse daržovėse, pavyzdžiui, brokoliuose, yra sulforafano, kuris aktyvina II fazės detoksikacijos fermentus, artišokų sudėtyje yra cinarino ir silimarino junginių, kurie tiesiogiai palaiko kepenų funkciją.
Tyrimai rodo, kad artišokai geriau stimuliuoja tulžies gamybą, palyginti su kiaulpienių žalumynais ir erškėtuogėmis.
Žurnale „Journal of Agricultural and Food Chemistry” paskelbti tyrimai rodo, kad artišoko ekstraktas veiksmingiau nei ciberžolė panašiomis dozėmis mažina oksidacinio streso žymenis.
Kitaip nei daugelis madingų „detoksikacinių” maisto produktų, neturinčių klinikinio patvirtinimo, artišokai turi svarių įrodymų, patvirtinančių jų cholesterolio kiekį mažinantį ir hepatoprotekcinį poveikį.
Galimas šalutinis poveikis ir kas turėtų būti atsargūs
Nepaisant daugybės sveikatai naudingų savybių, artišokai kai kuriems žmonėms gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, todėl būtina žinoti apie galimą šalutinį poveikį.
Žmonės, alergiški astrinių (Asteraceae) šeimos augalams (įskaitant saulutes, chrizantemas), turėtų vengti artišokų dėl galimos kryžminės reakcijos.
Asmenys, turintys tulžies pūslės sutrikimų, prieš vartodami artišokus turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistais, nes artišokai skatina tulžies gamybą. Artišokai gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, ypač tais, kurie veikia kepenų fermentus.
Nėščios moterys turėtų būti atsargios dėl ribotų saugumo nėštumo metu tyrimų.
Pradžioje reikėtų vartoti saikingai, kad būtų galima stebėti, ar nekyla virškinimo diskomforto, įskaitant dujų kaupimąsi ar pilvo pūtimą, kurį kai kurie asmenys patiria pradėję vartoti artišokus.
Artišokų parinkimas, laikymas ir paruošimas siekiant maksimalios naudos
Norint maksimaliai padidinti artišokų maistinę vertę, būtina tinkamai pasirinkti, laikyti ir paruošti artišokus. Rinkitės tvirtus, stambius artišokus, kurių lapai glaudžiai suspausti ir minimaliai parudavę. Švieži egzemplioriai turi girgždėti, kai juos suspaudžiate.
Laikykite neplautus artišokus perforuotame plastikiniame maišelyje šaldytuve iki vienos savaitės. Prieš gamindami nupjaukite stiebą, pašalinkite kietus išorinius lapus ir nupjaukite smailus galiukus.
Verdant garuose išsaugoma daugiau maistingųjų medžiagų nei verdant. Virkite, kol lapai lengvai atsiskiria. Venkite aliuminio indų, kurie keičia spalvą.
Jei neturite šviežių artišokų, galite rinktis artišokų papildus arba šaldytas širdeles.
