Medicinos ekspertų teigimu, dešrelės, šoninė ir perdirbta delikatesinė mėsa yra labiausiai žmogaus sveikatai kenksmingi mėsos produktai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) visus tris produktus priskiria 1 grupės kancerogenams, o moksliniai tyrimai juos sieja su padidėjusia storosios žarnos vėžio ir širdies ligų rizika. Kiekviena 50 g dienos porcija padidina vėžio riziką maždaug 18 %. Gydytojai rekomenduoja rinktis augalinius baltymus, liesą paukštieną arba laukinę žuvį, kad pagerėtų sveikata.
Gydytojų konsensusas dėl perdirbtos mėsos ir sveikatos
Nepaisant dešimtmečius trunkančių mitybos tyrimų, medikų sutarimas dėl perdirbtos mėsos išlieka nepaprastai nuoseklus. Pagrindinės sveikatos organizacijos, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją, perdirbtą mėsą priskiria 1 grupės kancerogenams, pagal įrodymų stiprumą ją priskiria tai pačiai kategorijai kaip tabako rūkymą ir asbestą.
Tyrimai nuolat sieja reguliarų perdirbtos mėsos vartojimą su padidėjusia storosios žarnos vėžio, širdies ligų ir 2 tipo diabeto rizika. Dėl natrio nitrito konservantų, didelio druskos kiekio ir perdirbimo metodų derinio susidaro junginiai, kurie gali pažeisti ląstelių struktūras.
Dauguma medikų rekomenduoja apdorotos mėsos vartojimą apriboti iki atsitiktinio vartojimo ir akcentuoti augalinės kilmės baltymus bei neperdirbtas alternatyvas.
Dešrainiai ir dešrelės: Paslėptas poveikis sveikatai
Hot-dogai ir dešrelės yra vieni iš labiausiai paplitusių perdirbtos mėsos produktų Amerikoje – vidutinis gyventojas per metus suvalgo apie 31,8 kg hot-dogų.
Šiuose produktuose paprastai yra daug natrio, konservantų, pavyzdžiui, natrio nitrito, ir sočiųjų riebalų.
Žurnale „Journal of Nutrition” paskelbtuose tyrimuose teigiama, kad reguliariai vartojant dešreles ir dešreles didėja storosios žarnos vėžio, širdies ligų ir 2 tipo diabeto rizika.
Pasaulio sveikatos organizacija šią perdirbtą mėsą priskiria 1 grupės kancerogenams.
Mitybos ekspertai rekomenduoja sveikesnes alternatyvas, pavyzdžiui, liesas paukštienos dešreles, augalinės kilmės produktus arba sumažinti vartojimo dažnumą, kad būtų sumažinta susijusi rizika sveikatai.
Šoninė ir perdirbta delikatesinė mėsa: Kodėl gydytojai yra susirūpinę?
Kaip ir dešrelės, šoninė ir perdirbta delikatesinė mėsa sulaukė medikų dėmesio dėl galimo poveikio sveikatai. Šiuose produktuose yra daug natrio, konservantų, tokių kaip nitratai ir nitritai, ir sočiųjų riebalų.
Tarptautiniame vėžio žurnale „International Journal of Cancer” paskelbtuose tyrimuose teigiama, kad reguliariai vartojant perdirbtą mėsą didėja storosios žarnos vėžio rizika. Pasaulio sveikatos organizacija perdirbtą mėsą priskiria 1 grupės kancerogenams.
Be to, didelis natrio kiekis prisideda prie padidėjusio kraujospūdžio ir širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovos.
Medicinos specialistai rekomenduoja riboti suvartojamų baltymų kiekį ir pakeisti juos liesesniais baltymais, pavyzdžiui, šviežia paukštiena, žuvimi arba augalinės kilmės produktais, tokiais kaip tempeh ar ankštinės daržovės.
Sąsajos tarp šios mėsos ir vėžio rizikos supratimas
Perdirbtos mėsos vartojimo ir padidėjusios vėžio rizikos ryšys išsamiai įrodytas atlikus daugybę epidemiologinių tyrimų per kelis dešimtmečius.
Tyrimai nuolat rodo, kad nitratai ir nitritai, junginiai, naudojami kaip konservantai šoninėje ir delikatesinėje mėsoje, veikiami didelio karščio ar skrandžio rūgšties, gali sudaryti potencialiai kancerogeninius nitrozaminus.
2015 m. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra apdorotą mėsą priskyrė pirmos grupės kancerogenams ir priskyrė ją tai pačiai kategorijai kaip tabakas ir asbestas.
Reguliarus šių produktų vartojimas siejamas su padidėjusia storosios žarnos vėžio rizika, o kiekviena 50 g dienos porcija padidina riziką maždaug 18 %.
Širdies ir kraujagyslių sveikata: Kaip šie produktai veikia jūsų širdį?
Perdirbtos mėsos vartojimas kelia ne tik vėžio riziką, bet ir rimtą susirūpinimą širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Tyrimai nuolat rodo, kad didelis perdirbtos mėsos, ypač lašinių, dešrainių ir delikatesinės mėsos, suvartojimas susijęs su padidėjusiu širdies ligų skaičiumi.
Šiuose produktuose esantys sotieji riebalai, natris ir cheminiai konservantai kelia trigubą grėsmę širdies ir kraujagyslių sistemai.
Didelis natrio kiekis didina kraujospūdį, o nitratai gali prisidėti prie arterijų sustingimo. Be to, sočiųjų riebalų kiekis gali padidinti MTL cholesterolio kiekį.
Harvardo universiteto tyrimas parodė, kad kasdien suvalgant 50 g perdirbtos mėsos (maždaug vieną dešrainį), širdies ligų rizika padidėja 42 %, palyginti su tais, kurie vartoja minimalų kiekį.
Cheminiai konservantai: Už įspėjimų slypintis mokslas
Cheminiai konservantai, itin svarbūs šiuolaikiniame mėsos perdirbime, veikia sudėtingais biocheminiais mechanizmais, kuriuos verta nuodugniau ištirti moksliškai. Nitritai ir nitratai, kurių dažnai randama perdirbtoje mėsoje, stabdo bakterijų augimą, tačiau veikiami aukštos temperatūros gali sudaryti nitrozaminus – junginius, siejamus su padidėjusia vėžio rizika.
Natrio benzoatas ir kalio sorbatas veiksmingai prailgina galiojimo laiką, nes neleidžia mikrobams daugintis dėl ląstelių pH sutrikimo. Tačiau tyrimai rodo, kad šie junginiai, esant didelėms koncentracijoms, gali sąveikauti su DNR gyvūnų modeliuose.
Butilintas hidroksianizolas (BHA) ir butilintas hidroksitoluenas (BHT), antioksidaciniai konservantai, apsaugo nuo rūgimo, tačiau laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad jie gali turėti endokrininę sistemą ardančių savybių, todėl kyla abejonių dėl jų ilgalaikio saugumo esant dabartiniam vartojimo lygiui.
Sveikesnės alternatyvos, patenkinančios mėsos troškimą
Sveikesnės alternatyvos, patenkinančios mėsos troškimą
Vartotojai, norintys sumažinti suvartojamos chemiškai konservuotos mėsos kiekį, dabar gali rinktis iš vis daugiau sveikesnių alternatyvų, kurios savo tekstūra, skoniu ir kulinarinėmis savybėmis labai primena tradicinius mėsos gaminius.
Augalinės kilmės produktai, pagaminti iš žirnių baltymų, sojos ar kviečių glitimo, yra baltymingi perdirbtos mėsos pakaitalai be nitratų ir dirbtinių konservantų.
Tokios grybų rūšys kaip portobello ir karališkosios austrės suteikia mėsingą tekstūrą patiekalams, kuriems tradiciškai reikia apdorotos mėsos.
Mėgstantiems gyvūninius baltymus, ganyklose užauginta paukštiena, laukinėje gamtoje sugauta žuvis ir žole šeriama mėsa yra maistinių medžiagų turtinga alternatyva be cheminių priedų, kurių yra įprastuose perdirbtuose produktuose.
Šie švaresni baltymų šaltiniai suteikia pasitenkinimą ir gerokai sumažina pavojų sveikatai.
Augalinės kilmės pakaitalai: Mitybos ir skonio palyginimai.
Nors tradiciniuose mėsos produktuose yra visaverčių baltymų ir natūralių B grupės vitaminų, augalinės kilmės alternatyvos pasižymi skirtingais maistingumo profiliais, kuriuos verta atidžiai palyginti.
Šiuolaikiniai augaliniai pakaitalai paprastai turi panašų baltymų kiekį, kurį sudaro žirnių, sojų ir kviečių baltymų deriniai. Juose paprastai būna mažiau sočiųjų riebalų ir cholesterolio, be to, juose yra skaidulinių medžiagų, kurių nėra gyvulinės kilmės produktuose.
Dauguma jų praturtinti B12, geležimi ir cinku, kad atitiktų mėsos mikroelementų profilį.
Atlikus skonio palyginimus paaiškėjo, kad žymiai pagerėjo tekstūra ir skonis. Tokie produktai kaip „Beyond Meat” ir „Impossible Foods” dėl tokių ingredientų kaip kokosų aliejus, suteikiantis sultingumo, ir hemo junginių, suteikiančių umami skonį, pasiekia mėsai būdingų savybių ir patenkina daugelio buvusių mėsos valgytojų juslinius lūkesčius.
Perėjimas: Praktiniai žingsniai, kaip pakeisti mitybą
Norint pereiti nuo supratimo apie mitybos palyginimus prie mitybos pokyčių įgyvendinimo, reikia praktinių patarimų.
Mitybos specialistai rekomenduoja pradėti nuo perdirbtos mėsos pakeitimo augaliniais alternatyviais produktais kartą per savaitę, o vėliau palaipsniui dažninti mitybą.
Paprasčiausi pakaitalai – vietoj maltos jautienos takosuose naudoti pupeles, makaronų patiekaluose išbandyti augalinės kilmės dešreles, o šoninę pakeisti grybais.
Išlaikydami pažįstamą patiekalų struktūrą ir keisdami tik baltyminį komponentą, išlaikysite komfortą perėjimo prie naujos mitybos metu.
Daugeliui sėkmingas yra „išstūmimo” metodas – į patiekalus įtraukiama daugiau augalinio maisto prieš visiškai atsisakant mėsos.
Toks laipsniškas požiūris paprastai lemia tvaresnius mitybos pokyčius nei staigūs pokyčiai.
