Vasarą oro kondicionierius tampa geriausiu draugu. Įjungiate, nustatote temperatūrą ir džiaugiatės vėsa. Bet ką daryti, kai ore tvyro sunkus, lipnus jausmas, nors temperatūra lyg ir nėra tokia jau aukšta? Daugelis tokiu atveju dar labiau sumažina temperatūrą, padidina ventiliatoriaus greitį ir stebisi, kodėl sąskaitos už elektrą auga, o komfortas – ne.
Problema dažnai slypi ne temperatūroje, o drėgmėje. Ir būtent tam jūsų oro kondicionieriuje yra viena funkcija, kurią turi beveik kiekvienas aparatas, bet kuria naudojasi vos vienas iš dešimties savininkų. Ji veikia tyliau, pigiau ir kai kuriais atvejais efektyviau nei įprastas aušinimas. Jei dar jos neišbandėte – daug ką praradote.
Mygtukas, kuris keičia taisykles
Kalbame apie Dry režimą – drėgmės šalinimo funkciją, kurią rasite beveik kiekvieno oro kondicionieriaus pultelyje. Ji žymima lašelio piktograma arba tiesiog užrašu „Dry”. Daugelis ją mato, bet niekada nespaudžia, nes nežino, kam ji skirta.
Dry režimas veikia paprastai: aparatas praleidžia patalpų orą per šaltus vidinius elementus, ant kurių susikondensuoja drėgmė. Vanduo nuteka į surinkimo dėklą, o į kambarį grąžinamas sausesnis oras. Temperatūra beveik nesikeičia – tikslas yra ne atvėsinti, o pašalinti perteklinę drėgmę.
Kada jį naudoti
Dry režimas geriausiai tinka situacijose, kai pagrindinė problema yra ne karštis, o drėgmė. Štai keletas tipiškų atvejų: po lietaus, kai namuose tvyro tvankuma; drėgnose patalpose kaip vonios kambariai ar rūsiai; kai oda jaučiasi lipni, nors termometras rodo vos dvidešimt keturis laipsnius; kai pajuntate pelėsių kvapą arba pastebite rasojančius langus.
Jei atpažįstate bent vieną iš šių situacijų – Dry režimas yra būtent tai, ko reikia.
Kaip teisingai nustatyti
Įjungti paprasta – paspauskite režimo mygtuką ant pultelio ir pasirinkite lašelio piktogramą arba „Dry” užrašą. Bet kad funkcija veiktų efektyviausiai, verta žinoti keletą niuansų.
Temperatūrą nustatykite šiek tiek aukštesnę nei įprastai – vienu ar dviem laipsniais virš įprastos aušinimo vertės. Taip aparatas sutelks dėmesį į drėgmės šalinimą, o ne į agresyvų aušinimą. Ventiliatoriaus greitį palikite žemą arba automatinį – kuo lėčiau oras praeina pro šaltus elementus, tuo daugiau drėgmės surenkama. Didelis greitis paradoksaliai sumažina efektyvumą.
Veikimo trukmę galite reguliuoti įmontuotu laikmačiu. Geriau rinktis trumpesnius, bet dažnesnius ciklus, nei palikti aparatą veikti visą dieną. Stebėkite kambario komfortą ir prireikus koreguokite temperatūrą vienu laipsniu aukštyn arba žemyn.
Nauda, apie kurią nekalba pardavėjai
Pirma ir akivaizdžiausia – mažesnės sąskaitos. Dry režimas naudoja žymiai mažiau energijos nei pilnas aušinimas, nes kompresorius dirba trumpiau ir ne visu pajėgumu. Kai kurie vartotojai pastebi, kad sumažinus drėgmę galima termostatą nustatyti keliais laipsniais aukščiau ir vis tiek jaustis patogiai. Tai reiškia dar didesnę ekonomiją.
Antra – sveikata. Nuolatinė aukšta drėgmė namuose skatina pelėsių augimą, dulkių erkių dauginimąsi ir alergenų kaupimąsi. Tai tiesiogiai veikia kvėpavimo takus – ypač jautrius žmones, vaikus ir pagyvenusius. Kontroliuojama drėgmė mažina šią riziką.
Trečia – tyla. Dry režimas veikia tyliau nei įprastas aušinimas, nes ventiliatorius sukasi lėčiau. Naktį tai gali būti lemiamas skirtumas.
Jei režimas neveikia kaip tikėtasi
Kartais nutinka, kad įjungus Dry režimą rezultatai nuvilia. Prieš kviečiant meistrą, patikrinkite keletą dalykų. Ar tikrai pasirinkote tinkamą režimą – kartais vienu paspaudimu per daug pereinate prie ventiliacijos ar aušinimo. Ar filtrai švarūs – užsikimšę filtrai drastiškai sumažina bet kurio režimo efektyvumą. Ar ventiliacijos angos neužstatytos baldais ar užuolaidomis.
Jei visa tai tvarkoje, bet drėgmė nemažėja, gali būti rimtesnių priežasčių: per mažas šaldymo agento kiekis, sugedę jutikliai arba užsikimšusios drenažo angos. Tokiu atveju verta kreiptis į kvalifikuotą specialistą, kuris patikrins aparatą ir nustatys tikslią problemą.
