Kiekvieną rugsėjį močiutė išeidavo su kibiru. Grįždavo su raudonomis rankomis ir pilnu indų šermukšnių uogų.
„Kam tau jų tiek?” – klausdavau kiekvieną kartą.
Ji tik šypsodavosi. „Pamatysi žiemą, kai visi aplink sirs.”
Galvojau – senamadiška. Vaistinėse juk visko pilna. Kam tie liaudies receptai, kuriuos niekas nebetikrina?
Kol vieną žiemą susirgau taip stipriai, kad jokie vaistai nepadėjo. Ir tada prisiminiau tą raudoną sirupą, kurį močiutė man duodavo vaikystėje.
Kodėl šios uogos tokios vertingos
Šermukšnių uogos – arba putino uogos – subręsta rugsėjį ir laikosi ant krūmo iki viduržiemio. Bet paslaptis tokia: po pirmųjų šalnų jos tampa saldesnės ir mažiau karčios. Mūsų seneliai tai žinojo ir rinkdavo būtent po šalnų.
O kas jose yra? Vitamino C – daugiau nei daugelyje vaisių. Pektino – kuris padeda virškinimui. Taninų ir glikozidų – kurie veikia kaip natūralūs antivirusiniai junginiai.
„Viena šermukšnių arbata per dieną – ir peršalimas praeina greičiau,” – sakydavo močiutė. Dabar suprantu, kad ji buvo teisi.
Kaip pasigaminti sirupą pagal močiutės receptą
Šis receptas perduotas per tris kartas. Paprastas, bet veiksmingas.
Pirmiausia uogas apžiūrėkite ir nuplėškite kotelius. Tada sutrinskite šakute arba grūstuve – kad ląstelės plyštų ir sultys išsiskirtų geriau.
Virimui: Sutrintas uogas užpilkite vandeniu ir virkite ant mažos ugnies apie 20 minučių. Perkošite per marlę. Į skystį įmaišykite cukrų arba medų – santykis maždaug 1:1 pagal svorį. Supilkite į sterilizuotus stiklainius, kol karšta. Šaldytuve laikysis kelias savaites.
Vartojimas paprastas – po arbatinį šaukštelį kelis kartus per dieną, ypač kai jaučiate pirmuosius peršalimo požymius arba gerklė pradeda skaudėti.
Arbata ir tinktūra – kai reikia greitai
Jei sirupo gaminti nenorite ar neturite laiko – yra paprastesni būdai.
Arbatai: Užplikykite saujelę šviežių arba džiovintų uogų karštu vandeniu. Leiskite pastovėti 10-15 minučių. Galite saldinti medumi – taip dar ir gerklei švelniau.
Nuovirui: Virkite uogas ilgiau – apie 30 minučių. Gaunasi tirštesnis, stipresnis gėrimas. Tinka kosuliu sergant, nes padeda atkosėti ir sušvelnina dirginimą.
Tinktūrai: Uogas užpilkite degtine arba spiritu, palikite kelioms savaitėms tamsioje vietoje. Vartokite po kelis lašus – tai jau rimtesnis preparatas, ne kasdieniam naudojimui.
Močiutė visada turėjo visų trijų variantų. „Kiekvienai bėdai – savas vaistas,” – sakydavo ji.
Netikėtas panaudojimas – odai ir žaizdoms
Šito net aš nežinojau, kol nepradėjau gilintis į senuosius receptus.
Šermukšnių uogose yra taninų, kurie veikia kaip natūralus antiseptikas. Sutrintos uogos ant smulkių žaizdų ar įbrėžimų – senas kaimo metodas, kurį naudojo mūsų proseneliai.
O veido odai? Uogų tyrė sumaišyta su medumi – natūrali kaukė, kuri sutraukia poras ir suteikia antioksidantų. Tik prieš naudojant ant veido – išbandykite ant riešo. Jei per 24 valandas nėra reakcijos – galite dėti drąsiai.
Kaip laikyti, kad neprarastų galios
Šviežios uogos laikosi neilgai – vos kelias dienas šaldytuve. Užšaldymas – geriausias būdas. Uogos išlaiko visas savybes ir gali būti naudojamos visą žiemą, kai labiausiai reikia.
Džiovinimas – irgi puikiai veikia. Džiovintos uogos tinka arbatoms ir nuovirams mėnesius. Laikykite sausoje, tamsioje vietoje, sandariame inde.
Sirupus ir tinktūras laikykite šaldytuve arba vėsioje vietoje. Ant stiklainio užrašykite datą – taip žinosite, kada pagaminta ir kiek laiko jau stovi.
Svarbu: jei uogos pradėjo rūgti, atsirado pelėsis ar keistas kvapas – išmeskite be gailesčio. Saugumas visada svarbiau už taupymą.
Galutinė mintis
„Gamta duoda viską, ko reikia,” – sakydavo močiutė, pildama man tą raudoną sirupą. „Tik reikia žinoti, kur paimti ir kada.”
Dabar kiekvieną rudenį pati einu rinkti šermukšnių. Laukiu pirmųjų šalnų, kaip ji mokė. Ir kiekvieną kartą galvoju apie ją.
