Vonios kampas atrodė tuščias. Kilimėlis, kurį pirkau prieš porą metų, jau seniai prarado formą, o naujas „Jysk” parduotuvėje kainavo daugiau, nei norėjau skirti. Tą patį vakarą užsukau pas kaimynę Dalią – ir sustingau tarpduryje.
Ant jos vonios grindų gulėjo kažkas, ko nebuvau mačiusi. Purus, spalvotas, tobulai apvalus kilimėlis, kuris atrodė lyg iš katalogo. „Kiek mokėjai?” – paklausiau. Ji nusijuokė: „Tris senus rankšluosčius ir valandą laiko.”
„Nemesk – geriau duok man”
Dalios virtuvėje ant stalo gulėjo trys išblukę rankšluosčiai – vienas mėlynas, kitas smėlio spalvos, trečias su vos matomais dryžiais. Būčiau juos išmetusi net nesusimąsčiusi.
„Žinai, kiek tokių rankšluosčių per metus išmetam?” – paklausė ji, griebdama žirkles. „O juk frotė yra tobula medžiaga kilimėliui. Sugeria, minkšta, plaunasi šimtą kartų.” Ji mostelėjo į vonią: „Tam kilimėliui jau treji metai. Atrodo kaip naujas.”
Pjaustymas, kuris nustebino
Dalios technika buvo paprasta, bet tiksliai apgalvota. Kiekvieną rankšluostį ji supjaustė į ilgas juosteles – maždaug 5–8 centimetrų pločio. Ne ploniau, nes tada pynė bus per liekna, ne storiau – bus sunku vynioti.
Svarbiausia, ką ji padarė toliau: kiekvienos juostelės kraštus sulenkė į vidų ir prispaudė pirštais. „Jei to nepadarysi, frotė pradės irti, kabės siūlai, atrodys kaip skuduras,” – paaiškino. Kai kurias vietas ji užfiksavo smeigtukais, kitas – keliais dygsniais.
Trys rankšluosčiai virto devyniomis ilgomis, tvarkingomis juostelėmis. Viskas užtruko gal penkiolika minučių.
Pynimo paslaptis – laisvumas
Dalios pynimas priminė paprasčiausią kasą, kokią pindavo vaikystėje. Trys juostelės, sujungtos viename gale, ir klasikinis trijų sruogų pynimas: kairė per vidurį, dešinė per vidurį, kartoti.
Bet ji darė vieną dalyką kitaip. „Nereikia tempti,” – pakėlė pirštą. „Jei tempi, kilimėlis bus kietas kaip lenta. O jei pini laisvai, frotė išlieka puri. Tada stovi ant jo basomis ir jauti minkštumą.”
Kai juostelė baigėsi, ji tiesiog užlenkė galą, uždėjo naują ir pasiuvo keliais dygsniais. Siūlė – paprasta, stipri, tono spalvos. Sujungimo vieta praktiškai nematoma.
Spiralė, kuri viską sujungia
Kai pynė pasiekė maždaug dviejų metrų ilgį, prasidėjo magija. Dalė padėjo pynutę ant stalo ir pradėjo vynioti į spiralę – kaip sraigės kiautą.
Kiekvieną apsisukimą ji glaudžiai spaudė prie ankstesnio. „Svarbiausia – kad negulėtų tarpų,” – rodė ji. Kai spiralė pasiekė norimą dydį – maždaug 50 centimetrų skersmens – ji apvertė kilimėlį ir iš apačios prisiuvo visas spirales tarpusavyje.
Siūlai ėjo zigzagu, jungdami gretimas pynes. Mazgai liko paslėpti tarp sluoksnių. Iš viršaus – tobula, lygi spiralė. Iš apačios – tvirtas siūlių tinklas, kuris laiko viską vietoje.
Kodėl tai veikia geriau nei pirktas
Per tris mėnesius, kai pati pasigaminau tokį kilimėlį, supratau kelis dalykus. Pirma – jis tikrai sugeria vandenį geriau nei pigūs parduotuvių variantai. Frotė yra frotė, nesvarbu, ar ji nauja, ar iš seno rankšluosčio.
Antra – jis plaunasi be problemų. Švelnaus režimo programa, nedidelis centrifugavimas. Po skalbimo reikia tik suformuoti drėgną ir padžiovinti ant lygaus paviršiaus.
Trečia – jei kažkur atsiranda tarpelis ar silpna vieta, tiesiog pridedi kelis stiprinamuosius dygsniais. Nereikia mesti viso kilimėlio.
Spalvų žaismas, kurio nepirksi
Vienas netikėtas privalumas – galimybė sukurti raštą. Dalios kilimėlis turėjo subtilų spalvų perėjimą: mėlyna spiralės centre, smėlio viduryje, dryžuota pakraščiuose. Tokio varianto parduotuvėje tikrai nerasčiau.
Ji patarė rinktis kontrastingas spalvas – tada spiralė atrodo įdomiau. Bet veikia ir vienspalvis variantas, jei rankšluosčiai panašių atspalvių.
Valanda darbo, treji metai naudos
Kai grįžau namo, iškart susiradau tris senus rankšluosčius. Vieną – iš spintos gilumos, kitą – iš skalbinių krepšio kandidatų į šiukšliadėžę, trečią – iš vasarnamio atsargų.
Per valandą turėjau kilimėlį, kuris iki šiol guli mano vonioje. Kiekvieną rytą, kai išlipu iš dušo, prisimenu Dalios žodžius: „Geriausias daiktai – tie, kuriuos pasidarai pati.”
Kitą kartą, kai norėsi išmesti seną rankšluostį – sustok. Gal jis dar tau pasitarnaus.
