Balandžio pradžioje stovėjau prie senelio vynuogyno ir mačiau keistą reginį. Iš nugenėtų šakų lašėjo skystis – tarsi medis verkia.
„Matai?” – paklausė senelis, priėjęs iš už nugaros. „Tai reiškia, kad jis pabudo. Ir dabar turime veikti greitai.”
Tą dieną gavau pamoką, kurią senelis mokėsi penkiasdešimt metų. Apie laiką, apie ligas ir apie šalnas, kurios gali sunaikinti visą derlių per vieną naktį.
Kas yra tas „verkimas”
Senelis paaiškino paprastai:
„Kai vynmedis baigia žiemos miegą, jis pradeda stumti sultis į viršų. Jei šakos nugenėtos – sultys išbėga pro pjūvio vietas. Tai ir yra verkimas.”
Šis fenomenas trunka kelias savaites – nuo balandžio pradžios iki pumpurų sprogimo. Ir būtent šiuo metu vynmedis labiausiai pažeidžiamas.
„Grybai, erkutės, kenkėjai – visi laukia šio momento. Jaunieji ūgliai minkšti, sultingi. Lengvas grobis.”
Trys priešai, su kuriais reikia kovoti
Senelis išvardijo tris pagrindines grėsmes:
Pirma – voratinklinės erkutės. Jos įsikuria ant jaunų lapelių ir siurbia sultis. Per kelias savaites gali nusilpninti visą vynmedį.
Antra – miltligė. Drėgną pavasarį ji plinta kaip ugnis. Lapai pasidengia pilku apnašu, pumpurai žūva.
Trečia – ankstyvieji kenkėjai. Įvairūs vabalai ir vikšrai, kurie graužia jaunus ūglius dar jiems nespėjus sustiprėti.
„Jei praleidi šį langą – visą sezoną gali kovoti su pasekmėmis. Geriau veikti dabar.”
Senelio purškimo protokolas
„Aš naudoju tris preparatus,” – pasakė senelis, rodydamas į sandėliuką.
Pirmiausia – preparatas nuo erkučių. Purškiamas iškart, kai pamatai pirmuosius verkimo ženklus.
Toliau – fungicidas nuo miltligės. Ypač svarbu, jei pavasaris drėgnas ir šiltas.
Galiausiai – insekticidas nuo kenkėjų. Jis apsaugo jaunus ūglius nuo graužikų.
„Svarbu: visus tris galima maišyti ir purkšti vienu metu. Taupai laiką ir darbą.”
Senelis pabrėžė – purkšti reikia sausą dieną, be vėjo, geriausia rytą arba vakare.
Bet tai dar ne viskas – šalnos
Cheminė apsauga – tik pusė darbo. Senelis parodė į dangų:
„Balandis – klastingas mėnuo. Dieną penkiolika laipsnių, naktį – minus du. Ir viskas, ką padarei, nuėjo veltui.”
Jaunieji pumpurai negali atlaikyti šalnų. Viena šalta naktis – ir derliaus nebėra.
„Mažesniems plotams – agrotekstilė. Uždedi vakare, nuimi rytą. Paprasta, bet veikia.”
Didesniam vynuogynui senelis naudoja dūmų metodą. Specialios dūmų kasetės, uždegamos prieš aušrą, sukuria šiltą debesį, kuris pakelia temperatūrą keliais laipsniais.
„Pakanka trijų keturių laipsnių skirtumo – ir pumpurai išgyvena.”
Laiko grafikas, kurio laikausi
Senelis davė aiškų planą:
Kai pamatai verkimą – purškimas per artimiausias dvi tris dienas. Nelauk.
Kiekvieną vakarą – orų prognozės tikrinimas. Jei numatoma žemiau trijų laipsnių šilumos – ruošk apsaugą.
Agrotekstilę ar dūmų kasetes – turėti paruoštas iš anksto. Kai prognozė pasitvirtina – veikti iškart.
„Geriau dešimt kartų pasiruošti veltui, nei vieną kartą praleisti ir prarasti derlių.”
Šiemet vėl sekiau senelio žodžiais
Praėjusį balandį padariau viską, kaip jis mokė. Purškiau laiku, stebėjau prognozes, dvi naktis dengiau agrotekstile.
Kai kaimynai skundėsi pražuvusiais pumpurais – mano vynmedžiai žaliavo sveiki.
Senelio jau nebėra. Bet kiekvieną pavasarį, kai matau vynmedžio ašaras, prisimenu jo žodžius: „Dabar arba niekada.”
Ir veikiu.
