Pavasarį daugelis sodininkai ir kaimo gyventojai susiduria su ta pačia problema – rūsys sienos šlapios, ore tvyro pelėsio kvapas, o ant lentynų kaupiasi kondensatas. Jei nieko nedarysite, per kelias savaites galite netekti žiemos atsargų ir sugadinti sandėliuojamus daiktus.
Gera žinia – rūsį galima išdžiovinti be brangių įrenginių ar specialistų pagalbos. Pakanka kelių paprastų priemonių, kurių dauguma kainuoja vos kelis eurus arba visai nieko.
Kodėl rūsys drėksta būtent pavasarį
Problema kyla dėl temperatūrų skirtumo. Žiemą rūsys sienos ir grindys atšąla, o pavasarį šiltėjantis lauko oras patenka į vidų ir kondensatas nusėda ant šaltų paviršių. Prie to prisideda ir gruntinė drėgmė – tirpstantis sniegas ir pavasariniai lietūs pakelia vandens lygį dirvožemyje.
Jei rūsyje nėra tinkamo vėdinimo, drėgmė neturi kur dingti. Ji kaupiasi, sukuria idealias sąlygas pelėsiui ir gali sugadinti viską, kas sandėliuojama.
Pirmas žingsnis: temperatūros išlyginimas ir vėdinimas
Prieš imantis bet kokių kitų priemonių, būtina suvienodinti rūsio temperatūrą su lauko oru. Tai sumažins kondensaciją ant sienų ir lubų.
Pasirinkite švelną, sausą dieną ir atidarykite visas vėdinimo angas bei duris. Leiskite orui cirkuliuoti kelias valandas. Kartokite tai reguliariai – kuo dažniau vėdinsite sausomis dienomis, tuo greičiau rūsys džius.
Jei norite pagreitinti procesą, trumpam įjunkite nedidelį elektrinį šildytuvą. Šiluma pagreitina garavimą, o šiltas oras išneša drėgmę pro atviras angas. Tačiau niekada nepalikite šildytuvo be priežiūros ir laikykite jį atokiau nuo degių medžiagų.
Mažas ventiliatorius, nukreiptas link vėdinimo angos, sukurs kryžminį oro srautą ir žymiai pagerins džiovinimo efektyvumą.
Drėgmės sugerikliai: pigus ir veiksmingas sprendimas
Kai aktyvus džiovinimas atliktas, reikia palaikyti žemą drėgmės lygį. Tam puikiai tinka du nebrangūs produktai, kuriuos galima įsigyti bet kurioje statybinių medžiagų parduotuvėje.
Kalcio chlorido granulės – klasikinis sprendimas. Supilkite jas į perforuotus indelius ar seklias lėkšteles ir pastatykite kampuose, prie sienų ir po lentynomis. Granulės pamažu sugeria drėgmę iš oro ir virsta tirpalu. Kai indas prisipildo skysčio – išpilkite ir pripilkite naujų granulių.
Gesintosios kalkės (kalcio oksidas) veikia greičiau, bet reikalauja atsargumo. Jos aktyviai sugeria drėgmę ir įkaista, todėl būtinai dėvėkite pirštines ir apsauginius akinius. Laikykite kalkes uždengtas, kad nekiltų dulkių, ir keiskite, kai jos sukietėja.
Abu produktai kainuoja vos kelis eurus ir pakanka kelioms savaitėms. Pastatykite juos ten, kur oras mažiausiai juda – kampuose ir uždarose nišose.
Kaip sustabdyti drėgmę iš šaltinio
Vėdinimas ir sugerikliai kovoja su pasekmėmis, bet ilgalaikiam rezultatui reikia užkirsti kelią drėgmės patekimui.
Lubų izoliacija sumažina kondensaciją. Jei virš rūsio yra gyvenamosios patalpos, temperatūrų skirtumas sukelia rasojimą ant lubų. Pritvirtinkite nebrangias putplasčio plokštes – tai izoliuos paviršių ir sumažins kondensato susidarymą.
Grindų hidroizoliacija blokuoja gruntinę drėgmę. Paprasčiausias būdas – užkloti grindis polietileno plėvele. Kraštus užlenkite ant sienų bent 10–15 cm ir pritvirtinkite. Ant plėvelės galima užberti plonį smėlio ar molio sluoksnį, kuris apsaugos membraną nuo mechaninių pažeidimų.
Patikrinkite ir užsandarinkite visas akivaizdžias spragas – tarpus tarp sienų ir lubų, angų kraštus, vamzdžių perėjimus.
Stebėjimas ir priežiūra
Džiovinimas nėra vienkartinis veiksmas. Pavasarį rūsį reikia stebėti reguliariai, kad maži nesklandumai nevirstų didelėmis problemomis.
Įsigykite paprastą higrometrą – jis kainuoja vos kelis eurus ir aiškiai parodys, ar jūsų pastangos duoda rezultatų. Siekite 50–60 % santykinės drėgmės. Jei rodmenys aukštesni – padidinkite vėdinimą arba pridėkite daugiau sugeriklių.
Kas savaitę patikrinkite drėgmės sugeriklių būklę. Kalcio chlorido indus ištuštinkite, kai prisipildo skysčio. Kalkes keiskite, kai sukietėja.
Kartą per dvi savaites apžiūrėkite izoliaciją ir polietileno barjerus – ar neatsirado pažeidimų, ar siūlės sandarios. Patikrinkite, ar vėdinimo angos neužsikimšo lapais ar šiukšlėmis.
Kada kreiptis pagalbos
Jei nepaisant visų pastangų drėgmė nesitraukia, sienos nuolat šlapios arba atsiranda pelėsio dėmės – problema gali būti rimtesnė. Galbūt pažeista hidroizoliacija, įtrūkę pamatai arba aukštas gruntinio vandens lygis.
Tokiu atveju verta pakonsultuoti specialistą, kuris įvertins situaciją ir pasiūlys ilgalaikį sprendimą. Kartais viena teisingai atlikta investicija sutaupo daugiau nei metų mėtymasis su laikinomis priemonėmis.
