Jau metus jaučiausi tarsi baterijos būtų išsikrovusios. Rytas prasidėdavo nuovargiu, diena baigdavosi dar didesniu. Galva lyg migloje, kojos sunkios, net laiptais užlipti tapo iššūkiu.
Gydytojai sakė: „Viskas normalu, tiesiog amžius.” Man buvo keturiasdešimt penkeri.
O mano kaimynas Antanas – aštuoniasdešimt devynerių – kas rytą eidavo pėsčiomis į turgų, pats skaldė malkas ir juokavo, kad pavargs tik tada, kai numirs. Vieną dieną neiškenčiau ir paklausiau tiesiai: „Antanai, ką jūs geriate?”
Jis nusijuokė ir pakvietė į vidų. Ant stalo stovėjo puodelis su kažkuo žaliu ir citrinos kvapas sklido po visą virtuvę.
„Mano tėvas gėrė, ir jo tėvas gėrė”
„Čia nieko naujo, – pasakė Antanas, pildamas man į puodelį. – Pušų spygliai ir citrina. Mano tėvas gėrė, ir jo tėvas gėrė. Visi gyveno iki devyniasdešimties.”
Paaiškinimas buvo paprastas. Pušų spygliuose – koncentruoti eteriniai aliejai, vitaminas C ir natūralūs antioksidantai. Citrina sustiprina jų poveikį ir padeda organizmui įsisavinti.
„Kai arterijos užsikemša, kraujas teka sunkiai, – aiškino jis. – Galva svaigsta, kojos sunkios, nuovargis nepraeinantis. O šitas gėrimas jas praplukdo.”
Skambėjo per paprastai. Bet Antanas stovėjo priešais mane – aštuoniasdešimt devynerių, stačias kaip pušis, ir siūlė man puodelį.
Kodėl nuovargis nepraėjo – nors miegojau pakankamai
Grįžęs namo, pradėjau gilintis. Ir supratau, kad Antanas buvo teisus – tik kitais žodžiais.
Lėtinis nuovargis, „smegenų migla”, sunkios kojos – visa tai dažnai kyla ne dėl miego trūkumo, o dėl sutrikdytos kraujotakos. Kai arterijų sienelėse kaupiasi nuosėdos, kraujas tampa klampesnis. Širdis dirba sunkiau, bet deguonies ir maistinių medžiagų iki ląstelių patenka mažiau.
Smegenys negauna pakankamai deguonies – atsiranda „migla”. Raumenys negauna pakankamai mitybos – jaučiasi sunkūs. Energijos lygis krenta, nors formaliai viskas „normalu”.
Sprendimas – ne daugiau miegoti, o pagerinti kraujotaką. Ir čia pušų spygliai su citrina turi ką pasiūlyti.
Kaip veikia šis senovinis derinys
Pušų spyglių eteriniai aliejai ir antioksidantai veikia arterijų sieneles. Jie padeda mažinti nuosėdų kaupimąsi, atstatyti elastingumą, sumažinti kraujagyslių pasipriešinimą.
Kai arterijos tampa lankstesnės, kraujas teka laisviau. Širdžiai lengviau, deguonies pasiekia daugiau, energija grįžta.
Vitaminas C iš pušų spyglių ir citrinos stiprina kraujagyslių sieneles, saugo jas nuo tolesnio pažeidimo.
Citrinos rūgštis padidina visų šių junginių biologinį prieinamumą – organizmas juos įsisavina efektyviau.
Rezultatas? Geresnė kraujotaka, daugiau deguonies smegenims ir raumenims, stabilesnis energijos lygis per dieną.
Kaip pasigaminti – Antano receptas
Antanas davė tikslų receptą, kurį naudoja jau šešiasdešimt metų.
Paruošimas: Surinkite saują šviežių pušų spyglių (apie 2 valgomuosius šaukštus). Nuplaukite šaltu vandeniu. Sudėkite į puodą, užpilkite stikline vandens ir ant silpnos ugnies virkite 10 minučių. Nukelkite, leiskite atvėsti iki šilto, nukošite.
Vieną citriną nuplaukite, nulupkite (žievelę galite džiovinti arbatai), supjaustykite smulkiai ir sumaišykite su atvėsusiu nuoviru.
Dozavimas: Dvi porcijos per dieną – ryte ir vakare. Vienai porcijai naudokite pusę citrinos. Gerkite valandą prieš valgį arba valandą po sunkaus valgio.
Kursas – dvi savaitės. Kiekvieną dieną ruoškite šviežiai – taip išlaikoma maksimali nauda.
Kas turėtų susilaikyti
Antanas perspėjo: „Ne visiems tinka.”
Šio gėrimo turėtų vengti:
- Vartojantys kraują skystinančius vaistus (varfarinas, aspirinas) – pušies medžiagos gali sustiprinti jų poveikį
- Gydomi nuo aukšto kraujospūdžio – galima sąveika su vaistais
- Alergiki pušims ar citrusiniams vaisiams
- Nėščios ir maitinančios moterys
- Turintys inkstų ar kepenų ligų
„Jei geri kokius nors vaistus – pirma paklausk gydytojo, – sakė Antanas. – Aš negėriau jokių, tai man ir nebuvo problemos.”
Ką galima pajusti per dvi savaites
Antanas sakė, kad pokyčius pajusiu greitai. Buvau skeptiškas, bet nusprendžiau išbandyti.
Pirma savaitė: ryto nuovargis pradėjo mažėti. Galva aiškesnė, ypač pirmoje dienos pusėje. Pastebėjau, kad lengviau kvėpuoju – tarsi nosies takai būtų atsivėrę.
Antra savaitė: energija stabilesnė per visą dieną. Nebėra to „kritimo” po pietų. Kojos lengvesnės, laiptai nebekelia siaubo. Miegas gilesnis, ryte keliuosi pailsėjęs.
Tai nebuvo stebuklas per naktį. Bet po dviejų savaičių jaučiausi geriau nei per pastaruosius metus.
Dabar suprantu, kodėl Antanas juokiasi, kai jo klausia apie sveikatą. Kartais senolių išmintis veikia geriau nei vaistinės lentynos. Reikia tik paklausti ir išgirsti.
