Profesionalūs sodininkai nustato aiškias taisykles, kaip sodinti kriaušes rudenį, pabrėždami, kad tai reikia daryti po lapų nukritimo, bet prieš žemės užšalimą, saulėtoje, apsaugotoje vietoje ir molingoje, šiek tiek rūgščioje dirvoje.
Jie pataria iškasti tinkamo dydžio duobes, įmaišyti komposto, kas savaitę gausiai laistyti ir mulčiuoti, tuo pačiu apsaugant kamienus nuo graužikų.
Rekomenduojama subalansuota pavasarinė tręšimas ir reguliarus genėjimas, tačiau keletas praktinių niuansų ir laiko detalių reikalauja atidesnio svarstymo.
Geriausias laikas ir vietos paruošimas rudens sodinimui
Vėlyvą rudenį, iškart po lapų kritimo ir prieš žemę užšaldant, sodinant kriaušes pasinaudojama vėsia dirvožemio temperatūra ir padidėjusiu drėgnumu, kurie skatina šaknų įsitvirtinimą, neskatindami viršutinės dalies augimo. Profesionalai įvertina vietos saulės spindulių poveikį, pasirinkdami vietas, kuriose yra šešios–aštuonios valandos tiesioginių saulės spindulių ir apsauga nuo vyraujančių vėjų. Jie tikrina dirvožemio tekstūrą ir struktūrą, ar nėra molio tendencijų ir ar yra pakankamas drenažas, vengdami sutankintų ar užmirkusių vietų. Sodinimo duobės yra tokio dydžio, kad tilptų šaknys be susigrūdimo; aplinkinis dirvožemis yra purenamas, kad būtų palengvintas kontaktas. Laikas suderinamas su sezoniniais lietumis, taip sumažinant papildomą drėkinimą ir perkėlimo stresą, o šaknys išsiplečia prieš ramybės laikotarpį.
Dirvožemio, laistymo ir tręšimo gairės
Idealiam įsitvirtinimui kriaušių medžiai reikalauja gerai nusausinto, maistinių medžiagų turtingo molio su šiek tiek rūgščiu pH (apie 5,9–6,5) ir pastoviu drėgnumu, kad šaknys galėtų augti be užmirkimo. Dirvožemis turi būti purentas ir pagerintas kompostu sodinimo duobėje, kad pagerėtų struktūra ir maistinių medžiagų prieinamumas. Laistymas turi būti atliekamas maždaug 2,5 cm per savaitę, lėtai ir giliai, kad šaknys augtų į gilumą; vasarą sodinant reikia laistyti dažniau. Jauniems medžiams naudinga kas mėnesį tręšti subalansuotomis trąšomis nuo pavasario iki vasaros pabaigos, remiantis dirvožemio tyrimų rezultatais; subrendusiems medžiams trąšos naudojamos vieną kartą anksti pavasarį, kai tyrimai rodo trūkumą. Objektyviai stebėkite drėgmę ir ma
Apsauga, genėjimas ir nuolatinė priežiūra
Apsaugoti nuo kenkėjų ir oro sąlygų, jauni kriaušių medžiai reikalauja tikslinės apsaugos, laiku atliekamo genėjimo ir reguliarios priežiūros, kad būtų užtikrintas jų gyvybingumas ir ilgaamžiškumas. Sodininkai rekomenduoja naudoti tinklinius apsaugus ir kamienų apvyniojimus, kad žiemą atbaidytų graužikus ir kiškius; po audrų atliekami patikrinimai, kad būtų nustatyti žievės ar šaknų pažeidimai Laistymo režimas tęsiamas maždaug 2,5 cm per savaitę, atsižvelgiant į kritulių kiekį, o mulčias išlaiko drėgmę ir slopina piktžolių augimą. Genėjimas sutelkiamas į negyvų ar sergančių šakų pašalinimą; struktūrinis genėjimas atidedamas iki vėlyvos žiemos ar ankstyvo pavasario, kad būtų suformuota laja ir pagerintas šviesos prasiskverbimas. Įprastiniai kenkėjų, ligų simptomų ir maistinių medžiagų trūkumo patikrinimai padeda nustatyti korekcinius gydymo būdus ir tręšimo laiką.
