„Ką tu ten beri?” – paklausė kaimynas, stebėdamas, kaip sodinu pomidorus.
„Kompostą.”
„Kiek?”
„Dvi saujas į kiekvieną skylę.”
Jis pažiūrėjo skeptiškai. „Tiek mažai?”
Rudenį, kai mano pomidorai buvo dvigubai didesni ir saldesni nei jo – skepticizmas dingo.
Kodėl tai veikia
Pomidorai – „alkani” augalai. Jiems reikia daug maistinių medžiagų.
Bet problema: paprasta sodo žemė dažnai jų neturi pakankamai. Arba turi, bet neprieinamoje formoje.
Kompostas sprendžia abi problemas:
- Tiekia maistines medžiagas – azotą, fosforą, kalį, mikroelementus
- Sukuria mikroorganizmų bendruomenes – kurios padaro maistines medžiagas prieinamas šaknims
- Pagerina dirvos struktūrą – geresnė aeracija, geresnė drėgmė
Dvi saujos komposto = mikrosistema, kurioje pomidorui puiku.
Kompostas vs paprasta žemė
Paprasta sodo žemė:
- Dažnai trūksta organinių medžiagų
- Maistinės medžiagos „užrakintos” – šaknys negali pasiekti
- Greitai išdžiūsta arba per daug laiko vandenį
- Mažai naudingų mikroorganizmų
Žemė su kompostu:
- Pilna organinių medžiagų
- Maistinės medžiagos prieinamos šaknims
- Išlaiko drėgmę, bet neužmirksta
- Gausybė naudingų bakterijų ir grybų
Skirtumas – kaip diena ir naktis.
Svarbu: PERŪGĘS, ne šviežias
Čia daugelis suklysta.
Šviežias mėšlas arba neperūgęs kompostas = problema.
Jame daug amoniako ir druskų. Jie tiesiogiai nudegina jaunas šaknis.
Gerai perūgęs kompostas:
- Tamsios spalvos
- Trupantis, puraus
- Kvepia žeme, ne mėšlu
- Nekaršta (šviežias kompostas „kaista” nuo bakterijų veiklos)
Jei abejoji – geriau per daug perūgęs nei per mažai.
Kaip dėti teisingai
1. Iškask skylę
Gilesnę ir platesnę nei pomidoro šaknų kamuolys. Apie 30×30 cm.
2. Įberk kompostą
Dvi pilnas saujas (apie 500 ml) į skylės dugną.
3. Sumaišyk su žeme
Svarbu: neleisk pomidoro šaknims tiesiogiai liestis su koncentruotu kompostu. Sumaišyk su aplinkine žeme.
4. Pasodink pomidorą
Giliai – iki pirmų tikrų lapų. Pomidorai išleidžia šaknis iš užkasto stiebo.
5. Užpilk žeme ir palaisty
Gerai užspausti žemę aplink stiebelį. Palaistyti dosniai.
Laistymas ir tręšimas vėliau
Kompostas – puiki pradžia. Bet sezonui neužteks.
Laistymas:
- Reguliariai, bet ne per daug
- Geriau rečiau ir dosniau, nei dažnai ir šiek tiek
- Tikrink drėgmę 5-7 cm gylyje
Papildomas tręšimas:
- Kai pradeda žydėti – tręšk kas 2-3 savaites
- Pomidorų trąšos arba subalansuotos (NPK)
- Kompostas pradžioje + tręšimas vėliau = optimalus derinys
Mulčiavimas:
- Šiaudai arba žolės aplink augalą
- Išlaiko drėgmę, reguliuoja temperatūrą
- Mažina ligų riziką (nešvarumai nešliaužia ant lapų)
Kaimyno konversija
Rudenį kaimynas atėjo su klausimu: „Kur gauti tokio komposto?”
Papasakojau apie komposto dėžę, kurią turiu jau 3 metus. Virtuvės atliekos, žolė, lapai – viskas virsta „juoduoju auksu”.
„Bet aš neturiu komposto dėžės…”
„Tada pirk maišais. Sodo centruose, ūkininkų turguose. Arba klausk kaimynų, kurie turi gyvulių – perūgusio mėšlo dažnai atiduoda dykai.”
Ko nedaryti
Nedėk per daug. Daugiau nei 2-3 saujos į skylę – jau per daug. Gali „perdeginti” augalą.
Nenaudok šviežio mėšlo. Nudegina šaknis, neša ligų sukėlėjus.
Nemaišyk su žeme. Koncentruotas kompostas tiesiogiai prie šaknų = blogai.
Nepamiršk laistyti. Kompostas pagerina drėgmės išlaikymą, bet nelaistyti vis tiek negalima.
Galutinė mintis
Kaimynas sakė: „Visą gyvenimą sodinau pomidorus. Niekas nesakė apie kompostą.”
Dabar jis irgi deda dvi saujas į kiekvieną skylę.
Ir jo pomidorai – tokie pat dideli kaip mano.
Kartais didžiausi rezultatai ateina iš paprasčiausių dalykų.
