Baltas ar pilkšvas pūkelis ant augalo dirvožemio – dažnas vaizdas, ypač drėgnuoju metų laiku. Tai pelėsis, ir nors jis atrodo nekaltai, ilgainiui gali pakenkti jūsų augalams. Patyrusi kaimynė sodininkė pasidalijo paprastu, nebrangiu būdu, kuris padeda išspręsti šią problemą – ir tam nereikia brangių priemonių.
Kodėl pelėsis atsiranda vazonuose
Pelėsis – tai grybai, kuriems augti reikia drėgmės, šilumos ir organinės medžiagos. Kambarinių augalų vazonai dažnai sukuria idealias sąlygas.
Dažniausios priežastys:
Per dažnas arba per gausus laistymas – dirvožemis nuolat drėgnas.
Prasta oro cirkuliacija – augalas stovi uždarame kampe be ventiliacijos.
Sutankinta arba blogai drenuojanti žemė – vanduo nesusigeria ir stovi paviršiuje.
Per mažai šviesos – tamsiose vietose drėgmė ilgiau išlieka.
Organinių liekanų kaupimasis – nukritę lapai ar žiedai ant dirvožemio tampa maistu pelėsiui.
Ką pelėsis daro augalui
Pelėsis pirmiausia kolonizuoja dirvožemio paviršių – tai tie balti, pilki ar žalsvi lopai, kuriuos matote. Tačiau jei nieko nedarote, jis gali išplisti gilyn.
Galimos pasekmės:
Šaknų puvimas – pelėsis pažeidžia šaknų funkciją ir maistinių medžiagų įsisavinimą.
Sulėtėjęs augimas ir lapų geltėjimas.
Padidėjęs jautrumas kitoms ligoms ir kenkėjams.
Sporų plitimas į kitus netoliese esančius augalus.
Todėl svarbu veikti, kol problema dar paviršinė.
Kaimynės senelės metodas: aktyvuota anglis
Patyrusi sodininkė rekomenduoja paprastą, nebrangų sprendimą – aktyvuotą anglį, kurią galite nusipirkti bet kurioje vaistinėje už kelis eurus.
Kaip tai padaryti:
- Pašalinkite užterštą sluoksnį. Atsargiai nuskuskite viršutinį 1–2 cm dirvožemio sluoksnį, kuriame matomas pelėsis. Išmeskite jį – nekompostuokite ir nenaudokite kitiems augalams.
- Paruoškite šviežią mišinį. Paimkite 2–3 aktyvuotos anglies tabletes vienam litrui naujo dirvožemio. Sutrinskite jas į miltelius ir gerai įmaišykite į žemę.
- Užpilkite naują sluoksnį. Uždėkite paruoštą mišinį ant likusio dirvožemio vazone.
- Koreguokite laistymą. Sumažinkite laistymo dažnumą ir kiekį. Leiskite viršutiniam dirvožemio sluoksniui išdžiūti tarp laistymų.
- Pagerinkite ventiliaciją. Perkelkite augalą į vietą su geresne oro cirkuliacija arba retkarčiais įjunkite ventiliatorių.
Kodėl tai veikia: aktyvuota anglis sugeria perteklinę drėgmę ir toksinus, sukurdama mažiau palankią aplinką pelėsiui. Be to, ji neutralizuoja nemalonius kvapus.
Kada reikia persodinti
Paviršinis gydymas padeda lengvais atvejais. Tačiau kartais reikia radikalesnių priemonių.
Persodinkite augalą, jei:
Pelėsis užima didelį dirvožemio plotą.
Pelėsis pasiekė šaknų zoną (matosi ant šaknų).
Problema kartojasi po paviršinio valymo.
Augalas rodo aiškius streso požymius – masiškai gelsta lapai, minkštėja stiebas.
Kaip persodinti:
Išimkite augalą iš vazono ir nupurtykite seną žemę nuo šaknų.
Apžiūrėkite šaknis – nupjaukite supuvusias, rudas ar minkštas dalis švariais žirklėmis.
Išplaukite vazoną karštu vandeniu su muilu arba baliklio tirpalu (1:10).
Naudokite visiškai šviežią, sterilią vazoninę žemę.
Persodinkite ir kelias dienas nelaistykite, kad šaknys galėtų atsigauti.
Prevencija: kad pelėsis negrįžtų
Laistykite protingai. Dauguma kambarinių augalų nemėgsta nuolat drėgnos žemės. Prieš laistydami patikrinkite pirštu – jei viršutinis sluoksnis dar drėgnas, palaukite.
Užtikrinkite gerą drenažą. Vazonas turi turėti skyles apačioje. Po vazonu padėkite lėkštelę, bet nepalikite joje sukaupusio vandens.
Pagerinkite oro cirkuliaciją. Venkite statyti augalus uždaruose kampuose be ventiliacijos.
Pašalinkite organinius likučius. Reguliariai rinkite nukritusias lapus ir žiedus nuo dirvožemio paviršiaus.
Pridėkite aktyvuotos anglies profilaktiškai. Persodinant ar atnaujinant viršutinį sluoksnį, įmaišykite šiek tiek anglies – tai sumažins pelėsio atsiradimo riziką.
Šis paprastas, nebrangus metodas padėjo ne vienai sodininkei išsaugoti augalus sveikus – ir jums gali padėti.
