Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad pinigai ir kreditinės kortelės yra kenksmingų bakterijų, įskaitant E. coli, Staphylococcus ir Salmonella. Popieriniuose piniguose yra iki 100 000 bakterijų viename kvadratiniame centimetre, o plastikinėse kortelėse mikrobai gali išlikti 48 valandas. Dažnas rankų plovimas, dezinfekavimo priemonės alkoholio pagrindu, bekontakčiai atsiskaitymai ir reguliarus kortelių valymas alkoholinėmis servetėlėmis labai sumažina pernešimo riziką. „Švarių” ir „nešvarių” rankų žymėjimas atliekant operacijas padidina apsaugą. Papildomomis prevencinėmis priemonėmis galima dar labiau apsaugoti kasdienes finansines operacijas.
Šokiruojantis mokslas apie bakterijas ant pinigų
Šokiruojantis mokslas apie bakterijas ant pinigų
Daugelio per pastarąjį dešimtmetį atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, mikrobai klesti ant pinigų ir mokėjimo kortelių paviršių. Tyrimai atskleidė, kad viename kvadratiniame centimetre popierinių pinigų yra nuo 10 000 iki 100 000 bakterijų, tarp kurių gali būti tokių patogenų kaip E. coli, stafilokokai ir salmonelės.
Porėta banknotų tekstūra ir nuolatinis keitimasis rankomis sukuria idealią terpę bakterijoms plisti. Kreditinės kortelės, nors ir glotnesnės, kaupia mikrobus nuo prekybos vietų terminalų ir stalviršių. Šiuose paviršiuose gyvybingos bakterijos gali išsilaikyti iki 48 valandų, todėl padidėja jų perdavimo rizika operacijų metu.
Kokie pavojingi patogenai gyvena ant jūsų kreditinių kortelių
Ant kredito kortelių paviršių gyvena daugybė kenksmingų mikroorganizmų, kurie gali kelti pavojų naudotojų sveikatai. Tyrimai rodo, kad dažniausiai aptinkami šie patogenai: E. coli, Staphylococcus aureus ir Pseudomonas aeruginosa.
E. coli, siejama su apsinuodijimu maistu, ant plastikinių paviršių gali išgyventi kelias dienas. Staphylococcus aureus, sukeliantis odos infekcijas, klesti šiltoje aplinkoje, pavyzdžiui, piniginėse.
Pseudomonas, oportunistinis patogenas, pažeidžia tuos, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Tyrimai atskleidė, kad kreditinėse kortelėse paprastai aptinkama daugiau bakterijų nei popieriniuose banknotuose, nes jų neporėtas paviršius apsaugo mikrobus nuo išdžiūvimo ir prailgina jų gyvybingumą.
Kaip šios bakterijos patenka į jūsų rankas ir namus
Kenksmingos bakterijos iš finansinių priemonių į asmenines patalpas patenka pagal nuspėjamus perdavimo dėsningumus. Tvarkant korteles ar grynuosius pinigus, patogenai patenka ant pirštų galiukų ir taip sukuriamas pirminis užkrėtimo taškas.
Po to šie mikroorganizmai plinta per bendrus sąlyčio taškus– durų rankenėles, stalviršius, mobiliuosius prietaisus ir maisto ruošimo paviršius. Viena užkrėsta kreditinė kortelė per kelias valandas gali paskleisti bakterijas daugelyje namų ūkių.
Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių kas valandą 16-23 kartus liečia savo veidą, todėl per gleivinę patogenai tiesiogiai patenka į organizmą. Toks elgesys rankomis liečiant veidą gerokai padidina riziką užsikrėsti nuo iš pradžių užterštų mokėjimo būdų.
Kodėl tradicinės piniginės gali pabloginti problemą
Nors skaitmeniniai mokėjimo būdai ir toliau populiarėja, tradicinės piniginės tebėra plačiai paplitusios kortelių ir grynųjų pinigų laikymo priemonės, netyčia tarnaujančios kaip mikrobų rezervuarai.
Uždara, dažnai šilta aplinka odinių ar medžiaginių piniginių viduje sudaro idealias sąlygas bakterijoms daugintis. Kelių skyrių konstrukcijos sulaiko drėgmę ir odos ląsteles, taip suteikdamos maistinių medžiagų mikroorganizmams. Kai piniginės retai valomos – tai dažnas naudotojų aplaidumas – bakterijos smarkiai kaupiasi.
Be to, piniginės dažnai keliauja tarp kelių paviršių – kišenių, krepšių, stalų, stalviršių – ir kiekviename perkėlimo taške kaupiasi teršalai. Toks kryžminio užteršimo ciklas gerokai padidina poveikio riziką, palyginti su bekontakčiais mokėjimo būdais, kurie lieka vienoje vietoje.
5 paprasti įpročiai, kaip apsisaugoti tvarkant grynuosius pinigus
Laimei, kelios nesudėtingos prevencinės priemonės gali gerokai sumažinti kenksmingų bakterijų poveikį pinigams ir mokėjimo kortelėms.
Reguliarus rankų plovimas po grynųjų pinigų tvarkymo išlieka veiksmingiausia apsaugos priemonė. Sveikatos ekspertai rekomenduoja plauti rankas su muilu ne trumpiau kaip 20 sekundžių. Kai muilo nėra, praktiška alternatyva – alkoholio pagrindu pagaminti rankų dezinfekavimo skysčiai, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 60 % alkoholio.
Vartotojai turėtų vengti liesti veidą tvarkydami pinigus ir, jei įmanoma, apsvarstyti galimybę naudoti bekontakčius mokėjimo būdus. Periodiškai valydami mokėjimo korteles alkoholinėmis servetėlėmis, galite pašalinti susikaupusias bakterijas.
Tiems, kurie reguliariai dirba su grynaisiais pinigais, papildoma apsauga gali būti švarių ir nešvarių rankų sukūrimas – viena skirta piniginėms operacijoms, kita – kitiems veiksmams.
Skaitmeninių ir bekontakčių mokėjimų alternatyvos sveikesnėms operacijoms
Šiuolaikinės skaitmeninių mokėjimų galimybės vis dažniau suteikia vartotojams saugesnių alternatyvų tradicinėms grynųjų pinigų operacijoms. Bekontaktės kredito kortelės, mobiliosios piniginės, tokios kaip „Apple Pay” ir „Google Pay”, ir mokėjimo programėlės, tokios kaip „Venmo” ir „PayPal”, leidžia išvengti tiesioginio sąlyčio su potencialiai užterštais paviršiais.
QR kodų mokėjimai restoranuose ir mažmeninės prekybos vietose dar labiau sumažina perdavimo riziką. Daugelyje bankų programėlių dabar galima atlikti pervedimus tarp asmenų, netvarkant fizinės valiutos. Dėvimos technologijos, įskaitant išmaniuosius laikrodžius ir treniruoklius su mokėjimo galimybėmis, suteikia papildomų higienos galimybių.
Besirūpinantiems bakterijų poveikiu, šios skaitmeninės alternatyvos suteikia patogumo ir kartu sumažina sąlytį su mikroorganizmais, kurie paprastai aptinkami ant banknotų ir monetų.
Tinkami kreditinių kortelių ir piniginių valymo metodai
Reguliarus asmeninių mokėjimo kortelių ir piniginės turinio valymas yra esminė higienos praktika, kurios daugelis vartotojų nepastebi. Ekspertai rekomenduoja kredito korteles nuvalyti izopropilo alkoholiu (70 %), užteptu ant mikropluošto šluostės, kad drėgmė nepatektų į lustus ar magnetines juosteles.
Odinėms piniginėms naudingi specialūs odos valikliai, o medžiagines pinigines galima plauti rankomis su švelniu muilu. Grynuosius pinigus sunku dezinfekuoti nepažeidžiant, todėl rankų higiena po darbo su jais yra ypač svarbi.
Siekdami idealių rezultatų, sudarykite kassavaitinį valymo grafiką, kad daiktai visiškai išdžiūtų ir tik tada juos vėl būtų galima naudoti. Tokia prevencinė priežiūra ne tik sumažina patogenų poveikį, bet ir prailgina dažnai naudojamų finansinių priemonių tarnavimo laiką.
Dažnai užduodami klausimai
Ar ant pinigų esančios bakterijos gali sukelti tiesioginę ligą po tvarkymo?
Ant pinigų esančios bakterijos paprastai nesukelia tiesioginės ligos. Infekcijos rizika paprastai yra nedidelė, todėl reikia, kad patogenai patektų ant gleivinės. Reguliarus rankų plovimas po darbo su valiuta tinkamai apsaugo nuo galimo užkrėtimo.
Ar tam tikrose kortelių medžiagose yra daugiau bakterijų nei kitose?
Porėtose kortelių medžiagose, pavyzdžiui, tekstūruotame plastike ir tam tikruose laminatuose, gali būti daugiau bakterijų nei lygiuose paviršiuose. Neporingose medžiagose, pavyzdžiui, metalinėse kortelėse ir blizgiame plastike, paprastai susikaupia mažiau bakterijų ir jas lengviau veiksmingai išvalyti.
Kiek laiko šie patogenai gali išgyventi ant valiutos?
Patogenai ant valiutos gali išgyventi įvairų laiką – nuo kelių valandų iki kelių mėnesių. Bakterijos, pavyzdžiui, MRSA, gali išlikti kelias savaites, o virusai, priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir paviršiaus medžiagos, paprastai išgyvena trumpiau.
Ar vaikai yra labiau pažeidžiami pinigų platinamų bakterijų?
Vaikai gali būti labiau pažeidžiami per pinigus plintančių bakterijų dėl besivystančios imuninės sistemos, elgesio „iš rankų į burną” ir mažiau nuoseklių rankų plovimo įpročių. Tėvai turėtų skatinti laikytis tinkamos higienos po pinigų tvarkymo, kad sumažintų perdavimo riziką.
Ar bankai dezinfekuoja grynuosius pinigus prieš išleisdami juos į apyvartą?
Paprastai bankai grynųjų pinigų prieš išleidžiant į apyvartą nedezinfekuoja. Pinigų apdorojimas paprastai apima rūšiavimą, skaičiavimą ir autentiškumo tikrinimą, o ne dezinfekavimą. Kai kurie centriniai bankai gali sunaikinti smarkiai suteptus banknotus, tačiau įprastinė sterilizacija nėra standartinė praktika.
