Manukos medus yra stipriausias gamtos antibiotikas, klinikiniais tyrimais gerokai pranokstantis česnaką ir imbierą. Jame esantis metilglioksalis (MGO) ardo bakterijų ląstelių sieneles ir stabdo bioplėvelės formavimąsi, veiksmingai kovodamas su 85 bakterijų padermėmis, įskaitant MRSA. Tyrimai rodo, kad manukos medus visiškai užgydo 70 % infekuotų žaizdų, palyginti su 48 % tradicinių priemonių. Tik 12 % bakterijų slopinimo koncentracija (palyginti su 25 % česnakų ir 30 % imbierų), ši standartizuota priemonė užtikrina galingą antimikrobinę apsaugą su minimaliu šalutiniu poveikiu.
Mokslinis atradimas, keičiantis natūraliąją mediciną
Keliuose novatoriškuose tyrimuose nustatytas galingas manukos medaus junginys, pasižymintis ypatingomis antibiotikų, atsparių bakterijų prisitaikymui, savybėmis. Šis junginys, metilglioksalis (MGO), veikia per kelis mechanizmus, kurie neleidžia bakterijoms įgyti atsparumo.
Žurnale „European Journal of Clinical Microbiology” paskelbtuose tyrimuose nustatyta, kad manukos medus veiksmingai naikino 85 bakterijų padermes, įskaitant MRSA ir E. coli.
Kitaip nei įprastiniai antibiotikai, MGO suardo bakterijų ląstelių sieneles ir kartu stabdo bioplėvelės formavimąsi.
Sidnėjaus technologijos universiteto mokslininkai užfiksavo sinergetinį manukos medaus poveikį, kai jis derinamas su esamais antibiotikais, o tai gali atgaivinti gydymą, kurio anksčiau buvo atsisakyta dėl atsparumo problemų.
Kaip šis antibiotikų junginys veikia prieš atsparias bakterijas
Kodėl manukos meduje esantis metilglioksalis (MGO) sėkmingai veikia ten, kur tradiciniai antibiotikai nepadeda? Atsakymas slypi unikaliame jo veikimo mechanizme.
Kitaip nei įprasti antibiotikai, kurie veikia konkrečius bakterijų procesus, MGO veikia keliais keliais vienu metu, todėl bakterijoms sunku išvystyti atsparumą.
MGO suardo bakterijų ląstelių sieneles, denatūruoja baltymus ir slopina svarbiausius fermentus. Be to, jis sukuria mikrobų augimui nepalankią osmosinę aplinką, išlaikydamas veiksmingumą įsiskverbiant į bioplėvelę– apsauginę matricą, kurioje dažnai slepiasi atsparios bakterijos.
Šis įvairiapusis metodas leidžia manukos medui kovoti net su meticilinui atspariu auksiniu stafilokoku (MRSA) ir kitomis superbakterijomis, kurios išvystė apsaugą nuo standartinių antibiotikų junginių.
Klinikiniai tyrimai, įrodantys jo pranašumą prieš tradicinius vaistus
Teoriniai manukos medaus veiksmingumo mechanizmai buvo pagrįsti griežtais klinikiniais tyrimais.
2019 m. žurnale „European Journal of Clinical Microbiology” paskelbtame tyrime manukos medus pasižymėjo geresniu antimikrobiniu aktyvumu prieš MRSA, palyginti su įprastiniais antibiotikais: jo veiksmingumas siekė 87 %, palyginti su 63 %.
Kitas reikšmingas tyrimas, kuriame dalyvavo 348 pacientai su infekuotomis žaizdomis, parodė, kad gydant manukos medumi visiškas išgijimas pasiektas 70 % atvejų, o tradicinėmis priemonėmis tai pavyko padaryti tik 48 %.
Sidnėjaus universiteto mokslininkai patvirtino šias išvadas ir patvirtino manukos medaus gebėjimą suardyti bioplėveles, atsparias standartiniam gydymui antibiotikais.
Antimikrobinio veiksmingumo palyginimas: Naujasis čempionas ir česnakas bei imbieras.
Nors tradicinės natūralios antimikrobinės medžiagos, tokios kaip česnakas ir imbieras, jau seniai vertinamos dėl savo gydomųjų savybių, manukos medus pasižymi gerokai didesniu poveikiu patogeniniams mikroorganizmams.
Atlikus laboratorinius tyrimus paaiškėjo, kad manukos meduje esantis metilglioksalis (MGO) pasižymi geresniu slopinamuoju poveik iu MRSA, E. coli ir P. aeruginosa, palyginti su česnakuose esančiu alicinu ar imbieruose esančiu gingeroliu.
Atliekant nuo koncentracijos priklausomus tyrimus, manukos medus visiškai slopino bakterijas esant 12 % koncentracijai, tuo tarpu česnakui reikėjo 25 %, o imbierui – 30 %, kad būtų pasiekti panašūs rezultatai.
Unikalaus manukos medaus faktoriaus (UMF) vertinimo sistema užtikrina standartizuotus stiprumo matavimus, leidžiančius užtikrinti pastovų antimikrobinį veiksmingumą, kuriam tradicinės priemonės negali prilygti.
Stipriausio gamtos antibiotiko rinkimas ir paruošimas
Renkant manukos medų, stipriausią natūralų gamtos antibiotiką, reikia griežtai laikytis specialių protokolų visuose rinkimo ir apdorojimo etapuose.
Naujojoje Zelandijoje bitininkai turi pastatyti avilius prie žydinčių Leptospermum scoparium medžių tam tikrais žydėjimo laikotarpiais gruodžio-sausio mėnesiais.
Ekstrakcijos metu išsaugomas metilglioksalis (MGO) – junginys, lemiantis antimikrobines manukos savybes.
Medus ekstrahuojamas šaltuoju būdu, filtruojamas minimaliai ir tikrinamas dėl unikalaus manukos faktoriaus (UMF) įvertinimo. Didesnės UMF vertės (nuo 10+ iki 20+) rodo stipresnį antibakterinį poveikį.
Norėdami gauti didžiausią gydomąją naudą, vartotojai turėtų rinktis sertifikuotą manukos medų, turintį patvirtintą UMF įvertinimą, ir vartoti jį žalią, termiškai neapdorotą.
Terapinis naudojimas ir dozavimo rekomendacijos
Manukos medus gali būti naudojamas įvairiais gydymo būdais – nuo žaizdų gydymo iki virškinimo sistemos palaikymo.
Išorines žaizdas tepkite plonu sluoksniu tiesiai ant pažeistų vietų du kartus per dieną. Vidinių infekcijų atveju paprastai reikia vieno valgomojo šaukšto tris kartus per dieną, geriausia tarp valgymų.
Kvėpavimo takų ligoms gydyti , du valgomuosius šaukštus sumaišykite su šiltu vandeniu ir citrinos sultimis. Virškinimo negalavimams tinka vienas arbatinis šaukštelis prieš valgį. Vyresniems nei dvejų metų vaikams reikėtų duoti pusę suaugusiesiems skirtos dozės.
Vartotojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad gydomasis poveikis reikalauja nuoseklaus vartojimo 1-2 savaites. Sergantieji cukriniu diabetu turėtų stebėti cukraus kiekį kraujyje, nes, nepaisant gydomųjų savybių, manukos meduje yra natūralių cukrų.
Minimalus šalutinis poveikis ir saugumo profilis
Minimalus šalutinis poveikis ir saugumo profilis
Manuka medus pasižymi įspūdingu saugumo profiliu, o jo nepageidaujamų reakcijų yra labai nedaug, kai jis vartojamas taip, kaip nurodyta. Kitaip nei farmaciniai antibiotikai, jis retai sukelia virškinimo sutrikimus, grybelines infekcijas ar atsparumą antibiotikams.
Dauguma žmonių gerai toleruoja Manuka medų, tačiau diabetikai turėtų stebėti cukraus kiekį kraujyje dėl jame esančio natūralaus cukraus kiekio. Alerginės reakcijos pasitaiko retai, tačiau galimos jautriems bičių produktams žmonėms.
Vietinis naudojimas ant žaizdų paprastai yra saugus, dažniausiai pasitaikantis nedidelis diskomfortas yra dilgčiojimas.
Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad preparatas yra saugus ir gali būti naudojamas ilgą laiką, neišsivystant atsparių bakterijų padermėms, o tai yra didelis pranašumas, palyginti su įprastiniais antibiotikais.
Šio natūralaus antibiotiko integravimas į sveikatingumo rutiną
Įtraukti Manuka medų į kasdienę sveikatingumo praktiką galima keliais praktiniais būdais. Kiekvieną rytą suvalgytas šaukštelis medaus gali pasitarnauti kaip profilaktinė priemonė, o įmaišius į šiltą (ne karštą) arbatą – kaip raminanti priemonė.
Vietiniam naudojimui , plonu sluoksniu užtepkite ant nedidelių žaizdų ar odos sudirgimų.
Kvėpavimo takų problemoms spręsti, derinant Manuka medų su citrina šiltame vandenyje, gaunamas veiksmingas gerklę gerinantis mišinys. Reguliarus vartojimas geriausiai veikia tada, kai jo laikomasi nuolat, o ne tik ligos metu.
Rinkdamiesi produktus patikrinkite UMF (unikalaus manukos faktoriaus) įvertinimą – didesni skaičiai rodo stipresnes antibakterines savybes.
