Pasauliui šylant, mokslininkai fiksuoja nerimą keliantį reiškinį – mirtinų bakterijų plitimą paplūdimiuose ir pakrančių vandenyse. Naujausi duomenys rodo, kad Vibrio vulnificus – bakterija, dažnai vadinama „mėsą ėdančia” dėl jos sukeliamų sunkių nekrotinių infekcijų – sparčiai plinta naujuose regionuose, keldama rimtą grėsmę visuomenės sveikatai.

Atvejų skaičius auga: pavojingos tendencijos

2025 metais fiksuojamas neįprastas Vibrio vulnificus infekcijų šuolis keliose JAV valstijose. Floridoje šiemet jau patvirtinta 16 užsikrėtimo atvejų ir penki mirties atvejai. Luizianoje padėtis dar rimtesnė – 17 užsikrėtimų ir keturios mirtys, o tai gerokai viršija pastarojo dešimtmečio metinį vidurkį, kuris siekė tik 7 atvejus ir vieną mirtį per metus. Šiaurės Karolinoje patvirtinti 59 užsikrėtimo atvejai ir viena mirtis nuo šių metų pradžios.

Pasak Floridos tarptautinio universiteto užkrečiamųjų ligų profesorės Aileen Marty: „Pastaraisiais metais atvejų padaugėjo rytinėje JAV pakrantėje, užsikrėtimai fiksuojami net tokiose šiaurinėse valstijose kaip Konektikutas ir Niujorkas, o tai pirmiausia sietina su kylančia pakrančių vandenų temperatūra ir ekstremaliais orų reiškiniais.”

Kaip bakterija plinta ir kodėl tai vyksta dabar?

Vibrio vulnificus natūraliai aptinkama šiltuose, druskinguose arba pusiau druskinguose (drėgnuose) pakrančių vandenyse. Bakterija klesti, kai vandens temperatūra pakyla virš 20°C (68°F). Klimato kaita ir šylantys vandenynai sukuria idealias sąlygas šiai bakterijai plisti:

1. Temperatūros kilimas: Tyrimai rodo, kad bakterija plečia savo arealą į šiaurę maždaug 48-70 kilometrų per metus greičiu dėl šiltėjančių vandenų.
2. Uraganai ir potvyniai: Po 2024 m. uraganų Helene ir Milton Floridoje buvo užfiksuotas staigus Vibrio vulnificus infekcijų šuolis – iš viso 82 atvejai ir 19 mirčių. Stiprios audros ir potvyniai išplauna bakterijas į naujas vietas, įskaitant gėluosius vandenis.
3. Ilgėjantis sezoniškumas: Šylant klimatui, bakterija išlieka aktyvi ilgesnį laikotarpį, o tai didina užsikrėtimo riziką.

Mokslininkas Rachel Noble iš UNC-Chapel Hill Jūrų mokslų instituto teigia: „Kiekviename vandens mėginyje, kurį surenkame palei [Šiaurės Karolinos] pakrantę, dabar aptinkama kokios nors rūšies Vibrio. Prieš du dešimtmečius taip nebuvo.”

Užsikrėtimo būdai ir simptomai

Užsikrėsti Vibrio vulnificus galima dviem pagrindiniais būdais:

1. Per žaizdas: Bakterija gali patekti į organizmą per atviras žaizdas, įbrėžimus ar įpjovimus, kai jie kontaktuoja su užterštu vandeniu. Net ir nedidelis įdrėskimas gali tapti infekcijos vartu.
2. Vartojant jūros gėrybes: Ypač pavojinga valgyti žalius ar nepakankamai termiškai apdorotus jūros gėrybių produktus, ypač austres.

Simptomai pasireiškia greitai, dažnai per 12-24 valandas, ir gali būti labai įvairūs:

• Žaizdų infekcijos: Paraudimas, patinimas, „jaučio akies” tipo pūslės, stiprus skausmas. Per kelias valandas infekcija gali išplisti ir sukelti nekrozinį fascitą – būklę, kai audiniai nyksta, tampa juodi ir žūsta.
• Kraujo infekcija (sepsis): Karščiavimas, šaltkrėtis, kritiškai žemas kraujospūdis, daugiaus organų nepakankamumas. Mirtingumas siekia 50% sunkiais atvejais.
• Virškinimo sutrikimai: Pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas.

Dr. Norman Beatty, infekcinių ligų gydytojas iš Floridos universiteto sveikatos centro, pabrėžia, kad infekcijos požymiai gali pasireikšti vos per kelias valandas, o delsimas kreiptis medicininės pagalbos gali būti lemtingas: „Delsimas kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dažnai yra pagrindinė priežastis, kodėl kai kuriems žmonėms išsivysto sunkesnės komplikacijos nei kitiems.”

Rizikos grupės

Nors užsikrėsti gali bet kas, didžiausią riziką patiria:

• Žmonės, turintys kepenų ligų, ypač cirozę
• Cukriniu diabetu sergantys asmenys
• Imunosupresinių būklių turintys pacientai
• Vyresni nei 65 metų žmonės

Šioms grupėms bakterija kelia didžiausią pavojų – tyrimai rodo, kad žmonės su minėtomis sveikatos būklėmis turi net 80 kartų didesnę riziką išsivystyti sunkiai Vibrio vulnificus infekcijai.

Prevencija ir apsauga

Ekspertai rekomenduoja laikytis šių saugumo priemonių:

1. Vengti vandens su atviromis žaizdomis: Jei turite įpjovimų, įbrėžimų ar kitų odos pažeidimų, venkite kontakto su jūros ar drėgnu vandeniu.
2. Uždengti žaizdas: Jei vis dėlto planuojate maudytis, uždenkite bet kokias žaizdas vandeniui nepralaidžiais tvarsčiais.
3. Nevartoti žalių jūros gėrybių: Venkite žalių austrių ir kitų termiškai neapdorotų jūros gėrybių, ypač jei priklausote rizikos grupei.
4. Tinkamai ruošti maistą: Kruopščiai virkite jūros gėrybes – austres virkite, kol atsidaro kriauklės, ir dar 5 minutes po to.
5. Vengti maudynių po stiprių liūčių: Bakterijų koncentracija vandenyje padidėja po stiprių liūčių ar potvynių.
6. Nedelsti kreiptis pagalbos: Pastebėjus bet kokius infekcijos požymius po maudynių ar jūros gėrybių valgymo, nedelsiant kreipkitės į medikus. Anksti pradėtas gydymas antibiotikais gali išgelbėti gyvybę.

Mokslininkai kuria ankstyvojo perspėjimo sistemas

Mokslininkai iš įvairių institucijų dirba kurdami ankstyvojo perspėjimo sistemas, kurios galėtų informuoti apie pavojingas bakterijų koncentracijas pakrančių vandenyse. JAV Nacionalinis pakrančių vandenynų mokslo centras jau sukūrė modelius, padedančius prognozuoti Vibrio vulnificus koncentracijas Česapyko įlankoje, Delavero įlankoje ir Meksikos įlankoje.

Ilgalaikėje perspektyvoje ekspertai siekia sukurti visuomenei prieinamą Vibrio indeksą, kuris veiktų panašiai kaip oro kokybės ar stiprių srovių perspėjimai. Kai sąlygos taptų palankios bakterijoms daugintis, automatiniai pranešimai galėtų įspėti paplūdimio lankytojus, jūrų darbuotojus ir akvakultūros ūkius per mobiliųjų telefonų perspėjimus ir socialinius tinklus.

Ateities perspektyvos: pavojus didės

Moksliniai modeliai rodo nerimą keliančias tendencijas. Pagal dabartines prognozes, iki 2081 metų Vibrio vulnificus infekcijos gali išplisti visose rytinėse JAV valstijose. Jei dabar JAV kasmet registruojama apie 80 atvejų, iki 2081 metų šis skaičius gali išaugti iki 140-200 atvejų net ir pagal optimistiškiausias prognozes.

Klimato kaita toliau kelia vandenynų temperatūrą, todėl tikėtina, kad šios bakterijos paplitimas ir jos keliama grėsmė tik didės. Tai primygtinai reikalauja geresnio stebėjimo, visuomenės švietimo ir ankstyvojo perspėjimo sistemų kūrimo, siekiant apsaugoti pakrančių bendruomenes visame pasaulyje.

Nors Vibrio vulnificus infekcijos vis dar santykinai retos, jų didėjantis paplitimas dėl klimato kaitos kelia rimtą susirūpinimą visuomenės sveikatos specialistams. Informuotumas ir prevencinės priemonės yra geriausias būdas apsisaugoti nuo šios potencialiai mirtinos bakterijos keliamos grėsmės, mėgaujantis vandens pramogomis.