Egzotika, kuri gąsdina… bet tik iš pirmo žvilgsnio
Kai pirmą kartą pamatai okrą – ilgas žalias ankštinis vaisius su šiek tiek aksomine odele – sunku nesusiraukti. Kai kurie vadina ją „gleivėtu agurku“, kiti – „daržove tik drąsiems“. Tačiau tie, kas išdrįsta ją paragauti, dažnai tampa lojalūs gerbėjai. O dabar vis dažniau kyla klausimas – ar ši neįprasta, iš Pietų kilusi daržovė turi šansų išgyventi lietuviškame darže?
Pasirodo, turi. Ir daug didesnių, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Kas apskritai yra okra?
Okra (lot. Abelmoschus esculentus) yra šiltų kraštų daržovė, kilusi iš Afrikos ir Indijos regionų. Ji yra artima hibisko giminaitė, o jos vaisiai – ilgos ankštys – naudojami įvairiuose patiekaluose nuo troškinių iki sriubų. Tai itin populiari daržovė Indijoje, Viduriniuose Rytuose, Pietų JAV valstijose. Dėl savo gleivėtos konsistencijos verdant ji dažnai naudojama kaip natūralus tirštiklis.
Tačiau ar tai, kas tinka Luizianos pelkėse, gali augti Lietuvos molyje?
Atsparumas šalčiui – didžiausia kliūtis
Okra mėgsta šilumą. Ji nekenčia šalčio net daigų stadijoje. Dėl šios priežasties jos sėklas rekomenduojama daiginti patalpose, kovo–balandžio mėnesiais, šiltnamyje ar net ant palangės, kur temperatūra nesvyruoja žemiau 20 °C.
Lauke sodinti galima tik tuomet, kai žemė įšyla iki 18–20 °C – maždaug gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Tai reiškia, kad lietuviškoje gamtoje sezonas gan trumpas. Ir visgi – jis įmanomas.
Keli entuziastai Lietuvoje jau pasidalijo nuotraukomis socialiniuose tinkluose, kur jų okros davė derlių. Augalai buvo sodinami šiltnamiuose arba pietinėje namo pusėje, užuovėjoje. Esant palankioms sąlygoms, okra pražysta ryškiai geltonais žiedais, o netrukus pradeda formuoti pirmąsias ankštis.
Ar ji skani?
Tai turbūt dažniausias klausimas. Gleivėtumas – būdingas okros bruožas, dėl kurio ji dažnai atmetama net neparagavus. Tačiau skonio niuansai priklauso nuo paruošimo. Keptuvėje pakepinta su česnaku ir aliejumi, apvoliota džiūvėsėliuose, troškiniuose ar sriubose – okra įgauna švelnų, šiek tiek riešutų primenantį skonį.
Gleivėtumas kartais veikia kaip privalumas – okra puikiai tirština sriubas, troškinius, todėl mėgstama vegetariškose virtuvėse kaip natūralus pakaitalas miltams ar krakmolui. Jei visgi nenori gleivės – padeda lengvas apkepimas prieš dedant į puodą.
Maistinė vertė – stipresnė nei daugelio daržovių
Okra yra tikra sveikatingumo bomba:
– turtinga skaidulomis, kurios reguliuoja virškinimą
– gausi vitaminais A, C, K
– turi antioksidantų ir net šiek tiek baltymų
– mažai kalorijų, tinka metantiems svorį
Kai kurios studijos rodo, kad okra gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, o jos gleivės – veikia kaip probiotikas, stiprinantis žarnyno mikroflorą. Taigi, šios „keistos“ daržovės reputacija iš sveikatos pusės – tikrai verta dėmesio.
Auginti ją – iššūkis ar nuotykis?
Jeigu tau patinka bandyti naujus augalus, okra gali tapti iššūkiu, kuris atneša ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir realų derlių. Svarbiausia sąlyga – šiluma. Be šiltnamio ar labai saulėtos vietos vargu ar pavyks gauti daugiau nei kelias ankštis.
Taip pat svarbu – nuolatinis skynimas. Okrą reikia skinti, kai ankštys dar švelnios (5–8 cm ilgio). Jeigu jas paliksi per ilgai – sukietės ir taps nevalgomos. Tačiau kuo dažniau skini, tuo daugiau jų formuojasi – kaip ir cukinijos ar pupelės.
Ką apie tai sako patyrę sodininkai?
„Pirmą kartą pabandžiau auginti okrą kaip eksperimentą – netikėjau, kad kažkas išaugs. Dabar auginu kasmet šiltnamyje. Ji ne tik graži, bet ir naudinga. Ir visiems įdomu, kas čia per daiktas!“ – rašo viena sodininkė iš Dzūkijos.
Kitas sodininkas mini, kad geriausiai jam sekėsi auginti Clemson Spineless veislę – ji atspari ligoms ir duoda neblogą derlių net šiaurėje. Be to, okros žiedai – tikras grožis, primenantys hibiskus.
Ar okra turi ateitį Lietuvoje?
Jeigu klimatas ir toliau šiltės, o sodininkai vis drąsiau eksperimentuos su egzotiniais augalais – okra tikrai ras savo vietą šiltnamiuose, terasose ar net lysvėse. Nors jos sezonas trumpas, o poreikiai – gana specifiniai, atlygis už kantrybę gali nustebinti.
Tai ne tik daržovė – tai istorija, pokalbio tema, sveikatingumo pasirinkimas ir žingsnis į netradicinę daržininkystę. Ir kartais – viena ankštis ant lėkštės kalba daugiau nei bulvių maišas.
Okra Lietuvoje? Iššūkis – taip. Neįmanoma – tikrai ne.
