Kasdien valgomuose vaikų maisto produktuose slypi nematoma rizika, kurios daugelis tėvų nė neįtaria. Tyrimai rodo, kad kai kurie maisto priedai – dažikliai, saldikliai, konservantai – gali paveikti ne tik vaikų virškinimą, bet ir elgesį, emocinę būseną bei net miegą.
Mokslininkai atkreipia dėmesį į ypač dažnai naudojamus sintetinius dažiklius, tokius kaip raudonasis 40, geltonasis 5, ir konservantus kaip natrio benzoatas. Šios medžiagos siejamos su padidėjusiu hiperaktyvumu, nerimu, dirglumu ir net koncentracijos sutrikimais.
Kur slepiasi „elgesio“ chemija?
Nors atrodo, kad vaiko maistas yra nekenksmingas, daugelis įprastų produktų – nuo spalvotų sausainių iki saldžių jogurtų – slepia chemines medžiagas, kurios veikia jų nervų sistemą.
– Vaisių želė ir saldainiai dažnai dažomi sintetiniu raudonuoju 40 ar mėlynuoju 1
– Sausainiai, traškučiai ir greiti desertai gali turėti BHT arba BHA konservantų, kurie prailgina galiojimo laiką
– Saldūs gėrimai ir sultys neretai gaminami su aukštos fruktozės kukurūzų sirupu
– „Vaikiški“ jogurtai ir varškės sūreliai dažnai pasaldinti aspartamu ar kitais dirbtiniais saldikliais
Šios medžiagos ne tik iškreipia skonį, bet ir gali paveikti vaikų elgseną – nuo padidėjusio aktyvumo iki sunkumų susikaupti.
Kaip maistas keičia vaikų nervų sistemą?
Mitybos poveikis elgesiui nėra tik tėvų nuojauta. Tyrimai rodo, kad kai kurios maisto prieduose esančios medžiagos gali paveikti vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį – sistemą, kuri jungia virškinimo traktą ir nervų veiklą.
Dirbtiniai dažikliai veikia serotonino ir dopamino – cheminių medžiagų, atsakingų už nuotaiką ir impulsų kontrolę – kiekį smegenyse
Natrio benzoatas siejamas su dopamino apykaitos sutrikimais
ReklamaMononatrio glutamatas (MSG), naudojamas skonio stiprinimui, gali veikti nervinius receptorius per stipriai, sukeldamas vadinamąjį eksitotoksinį poveikį
Aukštos fruktozės sirupas sutrikdo insulino veiklą, o ilgainiui – ir kognityvines funkcijas
Ypač jautrūs šiam poveikiui gali būti vaikai, turintys polinkį į neurologinį jautrumą ar ADHD.
Kaip pastebėti, kad elgesį veikia maistas?Daugelis tėvų susiduria su klausimu – ar tai tiesiog vaiko nuotaikų kaita, ar tai, ką jis šiandien valgė?
Atkreipkite dėmesį į šiuos požymius:
– Staigūs nuotaikų pokyčiai per 1–3 val. po valgymo
– Dirglumas ar hiperaktyvumas po saldžių užkandžių ar spalvotų saldumynų
– Sunku susikaupti po desertų, kuriuose daug priedų
– Miego sutrikimai susiję su vakariniais užkandžiais, kurių sudėtyje yra aspartamo ar MSG
Norėdami tiksliau suprasti, galite vesti maisto ir elgesio žurnalą – fiksuokite, ką vaikas valgo, ir kaip jaučiasi ar elgiasi po kelių valandų.
Kaip išvengti šių medžiagų kasdieniame gyvenime?
Nors atrodo, kad išvengti visų priedų neįmanoma, yra keletas paprastų būdų sumažinti jų kiekį vaiko mityboje.
– Skaitykite etiketes. Venkite produktų, kurių sudėtyje yra E102, E110, E133, E211, E621 – tai dažikliai, konservantai ir skonio stiprikliai
– Pirkite paprastą, neperdirbtą maistą. Kuo trumpesnis ingredientų sąrašas – tuo geriau
– Ruoškite užkandžius namuose. Naminiai vaisių gabaliukai, riešutai, nesaldinti jogurtai – daug geresnis pasirinkimas
– Nevilkite saldumynų į pagrindinį racioną. Jei norisi „skanuko“, rinkitės datules, medų, bananus vietoj sintetikos
Švarus maistas be streso: taip, įmanoma
Net ir labai užimta šeima gali žengti pirmuosius žingsnius link „švaresnės“ mitybos:
– Iš anksto pjaustykite vaisius ir daržoves
– Išsivirę grikių, ryžių ar perlinių kruopų – pasilikite jų savaitės užkandžiams
– Vaikams skirkite lentynėlę su „patvirtintais“ užkandžiais – kad patys galėtų rinktis
– Kartu su vaikais gaminkite – taip formuojasi ilgalaikiai įpročiaiSvarbiausia – ne siekti tobulumo, o mažinti probleminių produktų kiekį žingsnis po žingsnio. Vaiko elgesys, emocijos ir net miegas dažnai turi daug daugiau bendro su lėkštės turiniu, nei mums atrodo iš pirmo žvilgsnio.
