„Kodėl tu man atnešei TOKIAS gėles?”
Mamos balsas buvo ne piktas – bet ir ne džiaugsmingas. Ji žiūrėjo į puokštę, kurią ką tik įteikiau jos gimtadienio proga.
„Gražios baltosios lelijos, – sakiau. – Floristė sakė, kad elegantiškos.”
Mama padėjo puokštę ant stalo ir atsiduso.
„Sūnau, baltosios lelijos – tai laidotuvių gėlės. Ar tu nori, kad aš greičiau numirsiu?”
Tą dieną sužinojau tai, ką mano senelė žinojo visą gyvenimą: ne visos gėlės tinka dovanoti.
Trys gėlės, kurių reikia vengti
Vėliau kalbėjausi su teta Birute, kuri visą gyvenimą domėjosi liaudies tradicijomis. Ji išvardijo tris gėles, kurių niekada nereikėtų dovanoti artimiems žmonėms.
Pirma – baltos lelijos.
„Baltosios lelijos nuo seno siejamos su gedulu ir laidotuvėmis, – paaiškino teta. – Kapinėse jų pilna. Dovanoti jas gyvam žmogui – tarsi linkėti mirties.”
Net jei floristė sako, kad gražu – tradicija sako kitaip.
Antra – serenčiai (liaudiškai vadinami cempais).
„Serenčiai – tos ryškios geltonos ir oranžinės gėlės – simbolizuoja kivirčus ir nesusipratimus, – tęsė teta Birutė. – Sakoma, kad jie atneša nesutarimus į namus.”
Gražūs, ryškūs, bet… pavojingi šeimos harmonijai.
Trečia – didelės kalanchoe veislės.
„Dideli kalanchoe augalai laikomi neigiamos energijos kaupikliais. Sakoma, kad jie sukelia emocinį sąstingį, liūdesį, net depresiją.”
Ypač jautriems žmonėms – motinoms, seserims, anytoms – tai paskutinė gėlė, kurią norėtumėte dovanoti.
Kodėl tai svarbu
„Žmonės sako – tai tik prietarai, – kalbėjo teta Birutė. – Bet tradiciją kūrė ne kvailiai.”
Ji paaiškino, kad gėlių simbolika formavosi per šimtmečius. Žmonės stebėjo, kas vyksta namams, gavusiems tam tikras gėles. Ar santykiai pagerėjo, ar pablogėjo.
„Gal tai sutapimas. O gal – ne. Bet kam rizikuoti?”
Be to, net jei pati netiki – gavėja gali tikėti. Ir tada dovana sukels ne džiaugsmą, o nerimą.
„Geriau dovanoti tai, kas tikrai neš laimę, – sakė teta. – Yra tiek daug gražių gėlių be blogų asociacijų.”
Ką dovanoti vietoj to
Teta Birutė turėjo savo favoritų sąrašą.
Tulpės – pavasario, atsinaujinimo, džiaugsmo simbolis. Puiku motinai ar seseriai.
Rožės – klasika, kuri niekada neapvilia. Meilė, pagarba, šiluma.
Gerberos – ryškios, linksmos, energingos. Puiku jaunesnėms moterims.
Hiacintai – subtilūs, kvapnūs, elegantiški. Puiku anytai ar uošvienei.
Frezijos – švelnios, moteriškas, romantiškas. Puiku bet kuriai progai.
„Ir svarbiausia – nelyginis skaičius, – pabrėžė teta. – Trys, penkios, septynios, devynios. Nelyginis – šventėms ir linkėjimams. Lyginis – gedului.”
Tai taisyklė, kurią žinojo mūsų seneliai, bet kurią mes pamiršome.
Ką sužinojau
Po to pokalbio niekada nedovanoju gėlių negalvodamas.
Prieš pirkdamas – pagalvoju: ką ši gėlė simbolizuoja? Ar gavėja žinos tradiciją? Ar dovana tikrai atneš džiaugsmą?
Kai kitą kartą ėjau pas mamą – nešiau rožes. Raudonas, nelyginis skaičius – septynias.
Ji šypsojosi: „Matau, kad pagaliau išmokai.”
Kartais geriausios dovanos – ne pačios brangiausios ar įspūdingiausios. O tos, kurios rodo, kad pagalvojai apie ką nors daugiau nei tik save.
Ir jei abejoji – paklausk savo senelės. Ji tikrai žino, kokių gėlių negalima dovanoti.
