Kiekvieną vasarą lietuviai sunaikina tonas šio produkto, net nesusimąstydami, kokią vertę išmeta į šiukšliadėžę. Tai vienas labiausiai neįvertintų gamtos išteklių, kuris tiesiogine prasme guli mūsų lėkštėse – ir keliauja tiesiai į atliekas.
Mokslininkai jau seniai atkreipė dėmesį į šį fenomeną. Tyrimai rodo, kad šiame šalutiniame produkte slypi koncentruotas maistinių medžiagų arsenalas: baltymai, magnis, vitaminas E, nepakeičiamos riebalų rūgštys ir galingi antioksidantai. Visa tai viename mažame pakete, kuris daro tiesioginę įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai, medžiagų apykaitai ir net odos būklei.
Įdomiausia tai, kad iš šio ingrediento galima pasigaminti tikrus namų vaistus – arbatas, pieną, miltelius ir netgi aliejų. Ir visa tai be jokių sudėtingų įrankių ar brangių priedų.
Apie ką iš tiesų kalbame
Taip, kalbame apie arbūzų sėklas – tas pačias, kurias skubame išspjauti arba atsargiai aplenkti šaukštu. Pasirodo, jos gramui suteikia kur kas daugiau amino rūgščių, būtinų riebalų ir biologiškai prieinamų mineralų nei pats arbūzo minkštimas.
Vitaminas E kartu su antioksidaciniais fenoliais mažina oksidacinį stresą organizme. Magnis ir nesočiosios riebalų rūgštys palaiko kraujagyslių sienelių elastingumą bei gerina lipidų profilį. O baltymai ir skaidulos skatina sotumo jausmą ir padeda žarnyno veiklai.
Svarbu žinoti: šviežios sėklos turi didžiausią biocheminį potencialą. Kuo neseniau surinktos – tuo daugiau naudingų medžiagų jose išlikę.
Kaip pasigaminti sėklų arbatą, pieną ir miltelius
Paruošti šiuos preparatus itin paprasta, o rezultatas – koncentruota, biologiškai prieinama forma, tinkama vartoti tiek viduje, tiek išoriškai.
Sėklų arbata. Susmulkinkite apie 4 šaukštus šviežių sėklų, suberkite į 2 litrus vandens ir pavirinkite 15 minučių ant mažos ugnies. Nukoškite, atvėsinkite ir gerkite po nedidelį kiekį du kartus per dieną. Taip išgausite vandenyje tirpius mineralus ir dalį baltymų.
Sėklų pienas. Sumalkite sėklas ir mirkykite jas vandenyje santykiu 1:5 per naktį. Rytą nukoškite ir laikykite šaldytuve. Šis gėrimas išsaugo emulsuotus riebalus ir vitaminą E – puikus pasirinkimas tiems, kas vengia pieno produktų.
Milteliai. Gerai išdžiovinkite sėklas, sumalkite į smulkius miltelius ir laikykite sandariai uždarytame inde. Milteliai koncentruoja baltymus bei mineralus ir leidžia tiksliai dozuoti – galite berti į kokteilius, košes ar kepinių tešlą.
Skrudintos sėklos ir aliejus kasdieniam naudojimui
Jei nenorite gaminti arbatų ar pienų, yra dar paprastesnis būdas – tiesiog paskrudinkite sėklas sausoje keptuvėje. Taip sukursite maistingą užkandį, kuris tinka ir kaip garnyras salotoms ar sriuboms. Skrudinimas koncentruoja skonius, kartu išsaugodamas baltymus ir mineralus.
Kitas variantas – šalto spaudimo sėklų aliejus. Jame gausu linolo rūgšties ir vitamino E. Vietinis naudojimas pagerina odos švelnumą ir barjero vientisumą. Tinka ir plaukams – suteikia blizgesio bei maitina jų struktūrą.
Mažos aliejaus dozės, vartojamos per burną, aprūpina organizmą riebalais, būtinais sveikam lipidų profiliui palaikyti.
Kam reikėtų susilaikyti
Nors arbūzų sėklos daugumai žmonių yra visiškai saugios, yra keletas išimčių.
Nėščioms ir žindančioms moterims rekomenduojama susilaikyti arba bent jau pasitarti su gydytoju. Tas pats pasakytina apie žmones, vartojančius antikoaguliantus ar vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio – sėklose esančios medžiagos gali sąveikauti su šiais preparatais.
Jei turite žinomų alergijų, pradėkite nuo labai mažų dozių ir stebėkite organizmo reakciją. Virškinimo sutrikimai, odos bėrimai ar bendras negalavimas – signalai nutraukti vartojimą.
Rimtesnių simptomų atveju – sunkaus alsavimo, staigių kraujospūdžio pokyčių ar edemos – būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Išvada
Kitą kartą valgydami arbūzą, gerai pagalvokite, ar tikrai verta tas sėklas išmesti. Kelios paprastos manipuliacijos virtuvėje – ir turite vertingą maisto papildą, kuris kainuoja lygiai nulį eurų, o naudos gali atnešti nemažai.
