Naujausi tyrimai atskleidė nerimą keliantį ryšį – „Snapchat”, „Facebook” ir „TikTok” naudojimas gali būti susijęs su didesniais depresijos simptomais tarp suaugusiųjų. Moksliniai duomenys rodo įdomius amžiaus specifinius modelius ir laikinį ryšį, nors priežastinis ryšys dar nėra galutinai įrodytas. Tyrėjai nurodo keletą galimų šio ryšio mechanizmų, tarp kurių – socialinis lyginimasis, miego sutrikimai ir pakitusios kasdienės veiklos. Šie atradimai kelia svarbius klausimus apie skaitmeninių platformų riziką, platformų atsakomybę ir prevencines priemones.

Ką tyrimas nustatė ir ko neįrodė

Ilgalaikių duomenų analizė pateikė reikšmingus rezultatus apie socialinės žiniasklaidos poveikį psichikos sveikatai:

• Suaugusieji, kurie pradžioje neturėjo depresijos simptomų, bet naudojosi „Snapchat”, „Facebook” ar „TikTok”, vėliau dažniau pranešė apie naujus depresijos simptomus
• Pastebėti aiškūs amžiaus specifiniai modeliai:
  • „Facebook” buvo susijęs su didesne depresijos rizika asmenims, jaunesniems nei 35 metai
  • „TikTok” ir „Snapchat” paradoksaliai rodė didesnę riziką vyresniems nei 35 metų vartotojams

Tyrėjai taikė metodologiškai stiprų požiūrį:

• Pradžioje buvo atrinkti tik depresijos neturintys asmenys
• 12 mėnesių laikotarpiu buvo atlikti pakartotiniai tyrimai
• Nustatytas laikinas ryšys (poveikis pasireiškė po platformų naudojimo)

Tačiau mokslininkų išvados turi svarbių apribojimų:

• Tyrimai neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio
• Pripažinta galimų alternatyvių paaiškinimų ir painiojančių veiksnių tikimybė
• Gali egzistuoti bendri bruožai, kurie skatina ir depresijos simptomų atsiradimą, ir socialinių tinklų naudojimą

Mokslininkai rekomenduoja tolimesnius tyrimus, kurie padėtų:

• Išsiaiškinti tikruosius poveikio mechanizmus
• Kiekybiškai įvertinti galimą žalingą poveikį
• Paaiškinti amžiaus skirtumų priežastis
• Sukurti efektyvias prevencijos ir paramos strategijas

Nerimą keliančios tendencijos: didėjanti depresija ir augantis socialinės žiniasklaidos naudojimas

Epidemiologiniai duomenys rodo nerimą keliančias paraleles tarp dviejų augančių tendencijų:

• Depresijos simptomų padidėjimas, ypač tarp jaunimo:
  • Užfiksuotas 33% depresijos simptomų padidėjimas tarp 8-12 klasių moksleivių (2010-2015 m.)
  • Universitetų psichologinių konsultacijų poreikis išaugo apie 30% per tą patį laikotarpį
• Spartus socialinės žiniasklaidos naudojimo augimas:
  • Išmaniųjų telefonų paplitimas dramatiškai išaugo
  • Socialinių tinklų platformos tapo kasdienio gyvenimo dalimi

Ilgalaikėse studijose, kuriose dalyvavo daugiau nei 5000 suaugusiųjų, nustatyta, kad:

• Intensyviausi socialinės žiniasklaidos vartotojai praneša apie 13-66% didesnį depresijos simptomų lygį
• „Facebook”, „Snapchat” ir „TikTok” naudojimas buvo susijęs su naujų depresijos simptomų atsiradimu

Tyrėjai pabrėžia, kad nors šios paralelės yra reikšmingos, koreliacija nebūtinai reiškia priežastingumą. Svarbu atsižvelgti į sudėtingus veiksnius, formuojančius šį ryšį.

Kaip internetinis ryšys gali sukelti izoliacijos jausmą

Vienas iš paradoksalių socialinės žiniasklaidos aspektų yra tai, kad platformos, sukurtos žmonėms sujungti, gali faktiškai sustiprinti izoliacijos jausmą:

• Kiekybė vs. kokybė:
  • Ilgesnis platformose praleidžiamas laikas koreliuoja su didesniu socialinės izoliacijos suvokimu
  • Perėjimas nuo asmeninio bendravimo prie internetinio ryšio mažina emocinį pasitenkinimą draugystėmis
  • Vartotojai, kurie reguliariai susitinka akis į akį, rodo mažiau depresijos požymių
• Baimė praleisti (FOMO):
  • Nuolatinis kitų gyvenimo stebėjimas sukelia nerimą
  • Trukdo būti visiškai įsitraukus į dabartinę akimirką
  • Didina jausmą, kad esate atskirti nuo įvykių
• Paviršutiniškumas vs. gilūs ryšiai:
  • Neprisijungusios veiklos (sportas, hobiai, asmeniniai pokalbiai) pakeičiamos paviršutiniškais internetiniais mainais
  • Mažėja galimybės giliam bendravimui ir autentiškai paramai
  • Rezultatas: platesni, bet mažiau paguodžiantys socialiniai tinklai

Nors priežastinis ryšys vis dar nėra visiškai aiškus, duomenys rodo, kad mažesnis asmeninis bendravimas ir didesnis priklausomumas nuo internetinės sąveikos gali neigiamai paveikti mūsų psichologinę gerovę.

Vaizdo kultūra, savivertė ir kūno įvaizdžio rizika

Socialinės žiniasklaidos platformos, ypač orientuotos į vaizdus, kelia ypatingą riziką savivertei ir psichikos sveikatai:

• Idealizuoti, redaguoti vaizdai:
  • „Instagram”, „Snapchat”, „TikTok” ir „Facebook” platformose vyrauja tobuli, redaguoti vaizdai
  • Skatina žalingą socialinį lyginimąsi
  • Didina kūno įvaizdžio problemas ir mažina savigarbą, ypač tarp paauglių merginų
• Nerealūs standartai:
  • Filtrai ir profesionalus stilius tampa norma
  • Sukuria nepasiekiamus grožio, sėkmės ir laimės standartus
  • Vartotojai jaučia gėdą ir nerimą, kad jų realybė neatitinka šių standartų
• Saviprezentacijos spaudimas:
  • Nuolatinis poreikis palaikyti tobulą internetinį įvaizdį
  • „Patinka” ir pripažinimo siekimas sukuria priklausomybę
  • Net iš pažiūros „sėkmingi” vartotojai praneša apie blogėjančią nuotaiką ir depresijos simptomus

Tyrimai rodo, kad šie poveikiai yra ypač stiprūs:

• Jaunesnio amžiaus moterims
• Asmenims, kurie jau pasižymi žemu pasitikėjimu savimi
• Tais laikotarpiais, kai patiriamas didesnis stresas

Šios išvados pabrėžia tikslinių prevencijos, švietimo ir palaikymo priemonių poreikį pažeidžiamiausioms grupėms.

Dėmesys, veiklos pakeitimas ir miego sutrikimai

Socialinė žiniasklaida neigiamai veikia ne tik per psichologinius mechanizmus, bet ir per fiziologinius bei elgesio pokyčius:

• Miego sutrikimai:
  • Naktinis naudojimasis socialinėmis platformomis atima vidutiniškai 1 valandą miego
  • Mėlyna ekranų šviesa ir slinkties judesiai atideda miego pradžią
  • Pranešimai trukdo gilaus miego ciklams ir blogina miego kokybę
• Veiklos pakeitimas:
  • Laikas, anksčiau skirtas fizinei veiklai, hobbiams ir socialiniams susitikimams, dabar praleidžiamas ekranuose
  • Nuolatiniai pranešimai ir atlygiu grindžiamas platformų dizainas skatina nuolatinį tikrinimą
  • Mažėja dalyvavimas veiklose, kurios tradiciškai palaiko gerą psichikos sveikatą
• Pažintiniai iššūkiai:
  • Daugiafunkcinis naudojimas (pvz., studijuojant) didina užduočių perjungimą
  • Padidėja pažinimo apkrova ir stresas
  • Sunku išlaikyti dėmesį ties viena užduotimi

Didelės apimties tyrimai rodo, kad išmaniųjų telefonų naudojimas susijęs su didėjančiais depresijos simptomais būtent dėl miego praradimo ir sveikatos palaikančių veiklų pakeitimo. Gera naujiena – mažesnis prietaisų naudojimas, ypač vakare, gali greitai pagerinti miego kokybę ir nuotaiką.

Kas yra labiausiai pažeidžiami ir kodėl

Nors socialinė žiniasklaida gali turėti įtakos visiems, kai kurios grupės yra ypač pažeidžiamos:

• Paauglės mergaitės:
  • Vaizdų platformos sustiprina žalingą savęs lyginimą
  • Didėja susirūpinimas dėl kūno įvaizdžio
  • Aukštesnis nerimo ir depresijos simptomų lygis
• Intensyvūs vartotojai:
  • Pažeidžiamumas auga proporcingai naudojimo intensyvumui
  • Daugiausiai naudojantys asmenys praneša apie 13-66% daugiau depresijos simptomų
  • Sukuriamas savęs stiprinantis ciklas: daugiau naudojimo → daugiau simptomų → dar daugiau naudojimo
• Socialiai izoliuoti asmenys:
  • Tie, kurie asmeninius kontaktus keičia internetiniais ryšiais
  • Asmenys, jau jaučiantys didelę socialinę izoliaciją
  • Vartotojai su stipriu FOMO (baimės praleisti) jausmu
• Naktiniai vartotojai:
  • Telefono naudojimas prieš miegą sukuria grįžtamojo ryšio kilpą
  • Miego trūkumas palaiko ir stiprina depresijos simptomus
  • Rytinis tikrinimas iškart po prabudimo užprogramuoja dieną nerimui

Supratimas, kas labiausiai pažeidžiamas, padeda kurti tikslines prevencines strategijas ir paramos sistemas pažeidžiamiausioms grupėms.

Praktiniai žingsniai, kuriuos gali žengti tėvai ir jauni žmonės

Laimei, yra praktinių priemonių, kurios gali padėti valdyti socialinės žiniasklaidos poveikį psichikos sveikatai:

Miego apsauga:

• Išjunkite „push” pranešimus, ypač nakties metu
• Įveskite „telefonų atidėjimo” taisyklę – įrenginiai lieka kitame kambaryje valandą prieš miegą
• Naudokite „netrukdyti” režimą nakties metu

Naudojimo valdymas:

• Naudokite programėlių laikmačius arba ribojančius nustatymus
• Apribokite laiką kiekvienoje platformoje iki maždaug 10 minučių per dieną
• Reguliariai darykite „skaitmenines detoksikacijas” – dienas be socialinės žiniasklaidos

Sąmoningumo skatinimas:

• Atlikite savaitės trukmės nuotaikos savikontrolės vertinimą prieš ir po socialinės žiniasklaidos sesijų
• Stebėkite, kurios platformos ar veiklos labiausiai veikia jūsų nuotaiką
• Atpažinkite žalingus įpročius ir modelius

Alternatyvių veiklų skatinimas:

• Skirkite bent vieną valandą per dieną neprisijungus prie interneto
• Užsiimkite pasitikėjimą stiprinančia veikla (sportas, menas, savanorystė)
• Prioritetą teikite asmeniniam bendravimui, o ne internetinei komunikacijai

Šeimos strategijos:

• Nustatykite ir laikykitės šeimos prietaisų naudojimo taisyklių
• Organizuokite vakarienes be telefonų
• Tėvai turėtų rodyti pavyzdį išjungdami savo įrenginius

Šios praktinės priemonės gali padėti sukurti sveikesnį santykį su socialine žiniasklaida ir sumažinti potencialią žalą psichikos sveikatai. Svar