Mokslininkai nustatė reikšmingą ryšį tarp pernelyg didelio ekrano naudojimo ir nerimo sutrikimų. Naujausi longitudiniai tyrimai atskleidė, kad 80 % dažniau nerimauja tie asmenys, kurie kasdien daugiau nei septynias valandas praleidžia prie skaitmeninių prietaisų. Neurobiologinis poveikis apima sutrikusį dopamino kelią, melatonino slopinimą ir migdolinės liaukos stimuliaciją. Nors šios išvados kelia nerimą, jos yra labai svarbios kuriant veiksmingas intervencijos strategijas. Išlieka klausimas: kaip šiuolaikinė visuomenė gali suderinti technologinį įsitraukimą ir psichinę sveikatą vis labiau skaitmeniniame pasaulyje?
Stanfordo skaitmeninės gerovės tyrimo išvadų analizė
Kaip skaitmeninės žiniasklaidos vartojimas veikia psichikos sveikatą? Stanfordo skaitmeninio sveikatingumo tyrimas trejus metus stebėjo 2 300 dalyvių, stebėjo ekrano laiką ir psichologinius rodiklius. Tyrėjai nustatė, kad asmenys, kasdien vidutiniškai praleidžiantys daugiau nei 6 valandas prie įrenginių, 80 proc. dažniau sirgo nerimo sutrikimais, palyginti su asmenimis, praleidžiančiais mažiau nei 2 valandas.
Atliekant tyrimą buvo kontroliuojamos anksčiau buvusios būklės, socialiniai ir ekonominiai veiksniai bei gyvenimo būdo kintamieji. Pagrindinės išvados atskleidė, kad pranešimų dažnumas, naudojimas naktį ir socialinio lyginimo elgesys smarkiai sustiprino neigiamas pasekmes. Tyrėjai nustatė, kad svarbiausias veiksnys yra turinio vartojimo įpročiai, o ne vien ekrane praleidžiamas laikas, nes pasyvus slinkimas kenkia labiau nei aktyvus įsitraukimas.
Kaip septynios valandos tapo skaitmeninio pavojaus riba
Nors ankstesniuose moksliniuose tyrimuose buvo diskutuojama apie įvairias kenksmingo laiko praleidimo prie ekrano ribas, naujausiuose longitudiniuose tyrimuose septynių valandų riba tapo kritiniu lūžio tašku.
Stanfordo komanda išanalizavo 24 000 dalyvių penkerių metų duomenis ir nustatė, kad septynios valandos per parą yra ta riba, kai nerimo rizika labai padidėja. Tyrėjai pastebėjo minimalius statistinius skirtumus tarp trijų ir šešių valandų, tačiau nustatė, kad po septynių valandų nerimo žymenys šokteli 80 %.
Keli patvirtinimo tyrimai su įvairiais demografiniais gyventojais patvirtino, kad ši riba išlieka pastovi, nepriklausomai nuo ekrano tipo, naudojamo turinio ar naudotojo amžiaus – tai rodo neurologinį pagrindą, o ne vien elgesio sąsajas. Šiomis išvadomis dabar grindžiamos visuomenės sveikatos rekomendacijos visame pasaulyje.
Neurologinis ryšys tarp ekranų ir nerimo
Ilgalaikio buvimo prie ekrano neurologinis poveikis yra labai svarbus paaiškinimas, kodėl septynios valandos yra reikšminga nerimo riba. Tyrimai rodo, kad ilgalaikė skaitmeninė stimuliacija keičia dopamino kelius ir sukuria atlygio ieškojimo modelius, panašius į priklausomybės elgesį.
Smegenų skenavimas atskleidė, kad pernelyg daug laiko, praleidžiamo prie ekrano, trikdo prefrontalinę žievę, kuri yra atsakinga už emocijų reguliavimą, ir kartu pernelyg stimuliuoja amigdalą, kuri reaguoja į baimę. Šis neurocheminis disbalansas palaipsniui pažeidžia smegenų nerimo valdymo sistemas.
Ekranų skleidžiama mėlyna šviesa dar labiau slopina melatonino gamybą, todėl sutrinka miego ciklai, būtini neurologiniam atsigavimui. Dėl to atsiranda neurobiologinis pažeidžiamumas, kuris pasireiškia klinikiniais nerimo simptomais, kai ekranas naudojamas ilgiau nei septynias valandas per parą.
Rizikos veiksnių skirstymas pagal amžiaus grupes
Tyrimų analizė atskleidžia skirtingus nerimo pažeidžiamumo modelius skirtingose amžiaus grupėse, kai pernelyg daug laiko praleidžiama prie ekrano. Paaugliams (13-19 m.) rizika padidėja labiausiai – 94 %, visų pirma dėl lyginimo su socialine žiniasklaida ir kibernetinių patyčių poveikio.
Jauniems suaugusiesiems (20-35 m.) rizika padidėja 82 %, dažnai dėl su darbu susijusios skaitmeninės perkrovos ir miego sutrikimų.
Vaikų iki 12 metų amžiaus pažeidžiamumas padidėja 78 %, o tai pasireiškia dėmesio sutelkimo sunkumais ir emocinio reguliavimo problemomis. Suaugusiesiems, vyresniems nei 50 metų, rizika yra mažiausia, bet vis tiek didelė – 62 %, paprastai dėl naujienų sukelto streso ir skaitmeninio bendravimo kliūčių.
Šie amžiui būdingi dėsningumai padeda sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams pritaikyti intervencijos strategijas skirtingoms demografinėms grupėms.
Praktinės sveikesnio skaitmeninio vartojimo strategijos
Suprantant konkrečiam amžiui būdingą nerimo riziką, kylančią dėl laiko, praleidžiamo prie ekrano, būtina imtis praktinių atsakomųjų priemonių, kurias žmonės galėtų įgyvendinti kasdien. Ekspertai rekomenduoja suplanuoti laikotarpius be prietaisų, ypač valgio metu ir prieš miegą.
20-20-20-20 taisyklė– kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėti į 6 metrų atstumu esantį daiktą – sumažina akių įtampą ir sukuria sąmoningas pertraukas.
Turinio ribų nustatymas taikant programėlių apribojimus ir skaitmenines sveikatingumo priemones padeda stebėti naudojimo įpročius. Socialinės žiniasklaidos naudojimą reikėtų apriboti iki 30 minučių per dieną, kad sumažėtų nerimą keliančių veiksnių.
Šeimose, miegamuosiuose sukūrus zonas be technologijų ir įgyvendinus nuoseklią ekrano laiko politiką, sukuriami sveikesni santykiai su prietaisais visose amžiaus grupėse.
