Daugelis yra pastebėję, kad senelių namuose ar vyresnių giminaičių būste tvyro savitas kvapas. Kai kurie jį apibūdina kaip senos spintos, popieriaus ar uždaros patalpos aromatą. Ilgą laiką buvo manoma, kad tai tiesiog prastesnės higienos pasekmė, tačiau mokslas atskleidžia visai kitą istoriją.
Pasirodo, šis kvapas atsiranda dėl natūralių organizmo pokyčių ir beveik nepriklauso nuo to, kaip dažnai žmogus prausias. Tyrimai rodo, kad net labai tvarkingus higienos įpročius turintys žmonės po tam tikro amžiaus pradeda skleisti šį būdingą aromatą.
Kas iš tiesų vyksta organizme
Su amžiumi keičiasi odos riebalų sudėtis. Riebalinės liaukos pradeda gaminti kitokius junginius nei jaunystėje. Vienas svarbiausių veiksnių – medžiaga, vadinama 2-nonenalu. Tai lakus organinis junginys, kurio gamyba su metais nuosekliai didėja.
Japonijos mokslininkai, tyrę šį reiškinį, nustatė, kad 2-nonenalo kiekis žmogaus odoje pradeda augti maždaug nuo 40 metų ir toliau didėja visą likusį gyvenimą. Būtent šis junginys suteikia tą specifinį kvapą, kurį daugelis asocijuoja su vyresniu amžiumi.
Be to, keičiasi ir prakaito sudėtis. Hormoniniai pokyčiai – tiek moterims menopauzės metu, tiek vyrams dėl testosterono lygio svyravimų – veikia prakaito liaukų veiklą. Išskiriamos medžiagos tampa kitokios nei anksčiau.
Mikrobiomo vaidmuo, apie kurį retai kalbama
Ant mūsų odos gyvena milijardai bakterijų, kurios sudaro vadinamąjį odos mikrobiomą. Šios bakterijos skaldo prakaito ir riebalų junginius, o jų veiklos produktai ir lemia, kaip mes kvepiame.
Su amžiumi mikrobiomo sudėtis keičiasi. Vienų bakterijų rūšių sumažėja, kitų – padaugėja. Naujos bakterijų populiacijos gamina skirtingus lakius junginius, todėl bendras kvapo profilis tampa kitoks.
Įdomu tai, kad net dvyniai, kurie jaunystėje kvepėjo beveik identiškai, vyresniame amžiuje gali skleisti gana skirtingus kvapus – priklausomai nuo to, kaip kiekvieno iš jų keitėsi mikrobiomas.
Ligos ir vaistai, kurie gali pakeisti kvapą
Ne visada kvapo pokyčiai susiję vien su natūraliu senėjimu. Tam tikros sveikatos būklės gali žymiai pakeisti kūno aromatą:
Kepenų ir inkstų ligos sutrikdo organizmo gebėjimą pašalinti toksinius produktus, todėl jie pradeda išsiskirti per odą ir prakaitą.
Cukrinis diabetas gali sukelti specifinį salsvą ar vaisių primenantį kvapą, ypač kai cukraus lygis kraujyje prastai kontroliuojamas.
Skydliaukės sutrikimai keičia medžiagų apykaitą ir prakaito liaukų veiklą.
Taip pat svarbu žinoti, kad kai kurie vaistai ir maisto papildai gali paveikti kūno kvapą. Antibiotikai, vitaminų kompleksai, tam tikri širdies ir kraujospūdžio vaistai – visi jie gali keisti prakaito sudėtį.
Kada kvapas signalizuoja apie problemą
Lėtas, laipsniškas kvapo pokytis per daugelį metų yra visiškai normalus reiškinys. Tačiau staigus ar ryškus pasikeitimas – tai signalas, į kurį verta atkreipti dėmesį.
Jei pastebėjote, kad per kelias savaites ar mėnesius jūsų ar artimojo kūno kvapas pasikeitė neįprastai stipriai, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Tai gali būti ankstyvasis požymis, rodantis kepenų, inkstų ar medžiagų apykaitos sutrikimus.
Ypač svarbu neignoruoti kvapo pokyčių, jei jie lydimi kitų simptomų: nuovargio, apetito pokyčių, odos spalvos pasikeitimų ar neaiškaus svorio kritimo.
Ką galima padaryti praktiškai
Nors visiškai pašalinti su amžiumi susijusį kvapą neįmanoma, jo intensyvumą galima sumažinti:
Mityba daro įtaką. Česnakai, svogūnai, aštrus maistas, alkoholis ir raudonoji mėsa gali sustiprinti kūno kvapą. Daržovės, vaisiai ir pakankamas vandens kiekis padeda organizmui efektyviau šalinti šalutinius produktus.
Odos priežiūra svarbi, tačiau per dažnas prausimasis su stipriais muilais gali sutrikdyti odos mikrobiomą ir paradoksaliai pabloginti situaciją. Geriau rinktis švelnius, pH subalansuotus prausiklius.
Drabužių audiniai taip pat turi reikšmės. Natūralūs pluoštai – medvilnė, linas – leidžia odai kvėpuoti ir mažiau kaupia kvapą nei sintetika.
Svarbiausia suprasti, kad šis kvapas nėra gėdos ar prastų įpročių ženklas. Tai natūrali biologijos dalis, būdinga visiems žmonėms, sulaukusiems tam tikro amžiaus.
