Ilgą laiką manėme, kad senėjimas yra tolygus procesas — kiekvienais metais po truputį lėtėja medžiagų apykaita, atsiranda raukšlių, silpnėja raumenys. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidė visiškai kitokį vaizdą. Pasirodo, mūsų organizmas sensta ne palaipsniui, o staigiais šuoliais.
Ilgalaikė studija, kurioje dalyvavo 108 suaugusieji ir buvo atlikta daugiau nei 135 000 molekulinių bei mikrobinės sudėties matavimų, parodė netikėtus rezultatus. Tyrėjai analizavo kraują, odą, burnos ir nosies gleivinės mėginius bei išmatas. Ir rado tai, ko nesitikėjo — du konkrečius gyvenimo tarpsnius, kai viskas keičiasi iš esmės.
Du amžiaus tarpsniai, kai kūnas pagreitina laikrodį
Mokslininkai nustatė, kad senėjimas staiga pagreitėja maždaug 44 ir 60 metų amžiuje. Tai ne laipsniški pokyčiai, o tikros biologinės bangos, apimančios visą organizmą.
Maždaug 81 procentas išmatuotų molekulių parodė staigius šuolius arba kritimus būtent šiose amžiaus grupėse. Pokyčiai pasireiškė visuose tirtuose audiniuose, kas rodo, kad tai koordinuoti, visos sistemos masto poslinkiai — ne pavienių organų problema.
Įdomu tai, kad abu etapai skiriasi savo pobūdžiu. Pirmoji banga labiau susijusi su medžiagų apykaita ir širdies sveikata, antroji — su imuninės sistemos silpnėjimu ir inkstų funkcija.
Kas vyksta organizme apie 44 metus
Pirmasis senėjimo pagreitis užklumpa daugelį netikėtai — juk 44 metai dar atrodo gana jaunas amžius. Tačiau būtent tada pradeda keistis metaboliniai, širdies ir kraujagyslių, odos bei raumenų žymenys.
Tyrimai rodo, kad šiame amžiuje sulėtėja kofeino apdorojimas, pasikeičia alkoholio ir lipidų metabolizmas. Cholesterolio rodikliai pradeda kilti, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizikos signalai.
Kolageno ir elastino susiję baltymai taip pat kinta — būtent todėl daugelis pirmąsias rimtesnes raukšles pastebi ne trisdešimties, o keturiasdešimties metų sulaukę. Keičiasi ir su raumenimis susiję baltymai, todėl pradeda blogėti raumenų kokybė ir didėja traumų rizika.
Šie pokyčiai pastebimi tiek vyrams, tiek moterims.
Kaip pasiruošti pirmajam senėjimo šuoliui
Vidutinis amžius yra tinkamas metas imtis prevencijos. Gydytojai rekomenduoja pradėti reguliarius patikrinimus: ištirti tuščio skrandžio lipidus, glikuoto hemoglobino rodiklį, atlikti bazinį metabolinį tyrimą ir patikrinti C reaktyvųjį baltymą.
Mityboje verta riboti sočiuosius riebalus ir perdirbtą mėsą, rinktis daugiau daržovių, pilno grūdo produktų ir liesų baltymų. Alkoholį ir kofeiną vartoti saikingai.
Ypač svarbu pradėti arba intensyvinti jėgos treniruotes — bent 2–3 kartus per savaitę. Tai padeda atsverti atsirandančius raumenų ir jungiamojo audinio pokyčius. Su gydytoju verta aptarti ir statinų tinkamumą bei individualų svorio valdymą.
Kas keičiasi sulaukus 60 metų
Antroji senėjimo banga dar intensyvesnė. Maždaug šešiasdešimties metų amžiuje imuninę reguliaciją vykdantys baltymai pradeda prarasti atsparumą, inkstų funkcija lėtėja, o žarnyno mikrobiomos sudėtis keičiasi taip, kad gali padidėti sisteminis uždegimas.
Stebimi proteominiai ir metabolominiai pokyčiai rodo silpnėjančią imuninę priežiūrą ir ankstyvą inkstų neefektyvumą. Pasikeičia ir angliavandenių bei kofeino metabolizmas.
Epidemiologiniai duomenys tai patvirtina — būtent po šios ribos išauga širdies ir kraujagyslių ligų, Alzheimerio, inkstų sutrikimų dažnis. Didėja ir jautrumas įvairioms infekcijoms.
Kaip pasiruošti antrajam senėjimo etapui
Artėjant šešiasdešimčiai, ypač svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį, gliukozės ir glikuoto hemoglobino rodiklius, lipidų profilį bei inkstų funkciją. Nepamiršti ir su amžiumi susijusių vėžio patikrų.
Fizinis aktyvumas išlieka esminis — tiek jėgos, tiek aerobinė mankšta. Svarbi pakankama hidracija, sumažintas alkoholio ir kofeino vartojimas, kokybiškas miegas ir streso valdymas.
Tiesa, tyrėjai pripažįsta, kad studijos dalyvių skaičius buvo nedidelis, stebėjimo laikotarpis — ribotas, o tyrimas apėmė tik asmenis iki 75 metų. Todėl kai kurie klausimai — pavyzdžiui, kokie pokyčiai vyksta dar vėlesniame amžiuje ir kokios intervencijos veiksmingiausios — kol kas lieka atviri.
Vis dėlto pagrindinė žinia aiški: senėjimas nėra tolygus procesas, ir žinodami, kada tikėtis didžiausių pokyčių, galime geriau jiems pasiruošti.
