Mokslininkai nustatė daugybę veiksnių, darančių įtaką vaikų intelekto koeficiento vystymuisi. Prenatalinė ir ankstyvoji mityba daro tiesioginę įtaką smegenų formavimuisi, o jos trūkumas gali pabloginti kognityvinius rezultatus. Aplinkos praturtinimas kritiniais raidos laikotarpiais optimizuoja nervinius ryšius. Jautrus tėvų auklėjimas stiprina kalbos ir vykdomųjų funkcijų sritis. Kokybiškas ankstyvasis ugdymas koreliuoja su 7-10 balų IQ padidėjimu. Aplinkos toksinai, tokie kaip švinas ir gyvsidabris, gali visam laikui sutrikdyti kognityvinę raidą. Supratus šiuos veiksnius, galima rasti būdų, kaip maksimaliai padidinti vaikų intelektinį potencialą.
Mitybos ir smegenų vystymosi vaidmuo
Vaiko kognityvinei raidai ir potencialiam IQ turi įtakos trys svarbūs mitybos laikotarpiai: prenatalinė mityba, kūdikystė ir ankstyvoji vaikystė.
Nėštumo metu motinos suvartojamas baltymų, geležies, cinko, folatų, jodo ir omega-3 riebalų rūgščių kiekis tiesiogiai veikia vaisiaus smegenų vystymąsi. Dėl jų trūkumo gali sutrikti neurogenezė ir mielinizacija, todėl gali sumažėti kognityviniai gebėjimai.
Kūdikystėje maitinant krūtimi gaunama svarbiausių maistinių medžiagų ir biologiškai aktyvių junginių, kurie palaiko nervų augimą. Tyrimai rodo, kad žindomų kūdikių IQ testų rezultatai vėliau gyvenime yra 3-5 taškais geresni.
Mityba ankstyvoje vaikystėje ir toliau daro įtaką sinapsių atpjovimui ir kognityviniam efektyvumui. Nuolatinė galimybė gauti įvairių maistinių medžiagų užtikrina optimalų vykdomosios funkcijos, darbinės atminties ir problemų sprendimo gebėjimų vystymąsi.
Kritiniai aplinkos praturtinimo langai
Nors mityba suteikia biologinį pagrindą smegenų vystymuisi, kognityvinės stimuliacijos laikas taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant IQ. Tyrimai rodo, kad tam tikrais raidos laikotarpiais smegenys pasižymi didesniu neuroplastiškumu ir gebėjimu reaguoti į aplinkos poveikį.
Pirmieji treji gyvenimo metai yra kritinis laikotarpis, per kurį išmokstama kalba ir apdorojami jutimai. 3-8 metai yra ypač svarbūs vykdomųjų funkcijų vystymuisi. Paauglystėje sparčiai formuojasi abstraktaus mąstymo gebėjimai.
Įrodyta, kad aplinkos praturtinimas šiais jautriais laikotarpiais, pavyzdžiui, skaitant, bendraujant ir sprendžiant problemas, optimizuoja kognityvinį potencialą veiksmingiau nei panaši stimuliacija, teikiama ne šiais raidos laikotarpiais.
Kaip tėvų sąveika formuoja nervinius kelius
Tėvų ir vaikų sąveikos kokybė ir dažnumas daro tiesioginę įtaką besivystančių smegenų nervinių grandinių formavimuisi. Tyrimai rodo, kad jautrus tėvų auklėjimas skatina sinaptogenezę,t. y. naujų nervinių jungčių kūrimąsi, ypač tose srityse, kurios susijusios su kalbos apdorojimu ir vykdomosiomis funkcijomis.
Pokalbių perėmimas, skaitymas garsiai ir bendra dėmesio veikla stiprina su pažintiniu vystymusi susijusius kelius. Neurovaizdavimo tyrimai atskleidė, kad vaikų, kurie patiria nuoseklią, emociškai orientuotą sąveiką, prefrontalinės žievės, hipokampo ir kalbos centrų raida yra geresnė.
Ir atvirkščiai, tėvų aplaidumas ar minimalus verbalinis dalyvavimas gali lemti neuronų tankio sumažėjimą šiuose svarbiuose regionuose, o tai gali sumažinti kognityvinius rezultatus, matuojamus IQ vertinimu.
Ankstyvojo ugdymo kokybės ir kognityvinio augimo poveikis
Be tėvų sąveikos, formaliojo ugdymo aplinka lemia pažintinį vystymąsi kritiniais smegenų augimo laikotarpiais. Tyrimai rodo, kad kokybiškas ankstyvasis ugdymas koreliuoja su 7-10 balų padidėjusiu IQ, ypač nepalankioje padėtyje esančiose visuomenės grupėse.
Pagrindiniai veiksniai: mokytojų ir mokinių skaičiaus santykis, mokymo programa, kurioje akcentuojamas problemų sprendimas, ir kognityvinė stimuliacija naudojant įvairią mokomąją medžiagą. Tyrimai, kurių metu vaikai buvo stebimi nuo ikimokyklinio amžiaus iki paauglystės, rodo, kad kokybiškas ugdymas iki septynerių metų amžiaus sukuria nervinius pagrindus, kurie padeda siekti vėlesnių akademinių pasiekimų.
Svarbu tai, kad šios ankstyvojo ugdymo intervencijos pasižymi ilgalaikiu poveikiu fluidiniam intelektui (mąstymo gebėjimams) ir kristalizuotam intelektui (žinių taikymui), o tai rodo, kad pažinimo potencialas gali būti maksimaliai išnaudotas.
Aplinkos toksinai ir jų poveikis besivystančiam protui
Besivystančioms vaikų smegenims didelį pavojų kelia aplinkos toksinai, kurie kritiniais augimo laikotarpiais gali visam laikui pakeisti nervų struktūrą. Švino poveikis, net ir nedidelis, siejamas su kognityvinių funkcijų susilpnėjimu ir intelekto koeficiento sumažėjimu 3-5 taškais už 10 μg/dl koncentracijos kraujyje padidėjimą.
Gyvsidabris, paprastai aptinkamas tam tikrų rūšių žuvyse ir pramonės išmetamosiose dujose, silpnina neurologinę raidą, o pesticidai, kurių sudėtyje yra fosfororganinių junginių, trikdo neurotransmiterių sistemas. Tyrimai rodo, kad prenatalinis oro taršos dalelių poveikis gali sumažinti intelekto koeficientą 2-5 taškais.
Poveikio mažinimas aplinkosaugos taisyklėmis, tinkama mityba ir filtruotu vandeniu labai apsaugo besivystančius protus pažeidžiamais raidos laikotarpiais.
Stebinantis IQ plastiškumas vaikystėje
Priešingai ankstesniems įsitikinimams, kad IQ išlieka pastovus po ankstyvosios vaikystės, dabar tyrimai rodo, kad vaikystėje ir paauglystėje stebėtinas neuroplastiškumas.
Kognityvinės raidos stebėjimo tyrimai rodo, kad nuo 6 iki 18 metų IQ balai gali labai svyruoti, o kai kurie vaikai gali pakisti iki 20 balų. Aplinkos praturtinimo, švietimo intervencijos ir pažinimo mokymo programos turėjo pastebimą poveikį intelekto rodikliams.
Neurovaizdavimas patvirtina struktūrinius smegenų pokyčius, susijusius su šiais kognityviniais pokyčiais. Ypač įtakingi laikotarpiai yra ankstyvoji paauglystė, kai pagreitėja prefrontalinės žievės vystymasis. Šis plastiškumas leidžia manyti, kad tinkamos intervencijos kritiniais raidos laikotarpiais gali optimizuoti pažintinį potencialą, ypač vaikams, kurie anksti susiduria su nepalankiomis sąlygomis.
Įrodymais pagrįstos intervencijos, didinančios kognityvinį potencialą
Įrodytas intelekto koeficiento plastiškumas vaikystėje paskatino mokslininkus nustatyti konkrečias empiriškai pagrįstas intervencines priemones, padedančias stiprinti pažintinį vystymąsi. Įrodymai nuosekliai rodo, kad ankstyvojo ugdymo programos, ypač tos, kuriose akcentuojami kalbiniai įgūdžiai ir vykdomosios funkcijos, duoda didelę naudą kognityviniams gebėjimams.
Mitybos intervencijos, skirtos mikroelementų, ypač geležies ir jodo, trūkumui šalinti, parodė, kad jų stokojančių gyventojų IQ pastebimai pagerėjo. Be to, aplinkos toksinų, tokių kaip švinas, mažinimas turi didelį kognityvinį apsauginį poveikį.
Fizinis aktyvumas, ypač aerobiniai pratimai, teigiamai veikia vykdomąsias funkcijas ir problemų sprendimo gebėjimus. Be to, tikslingos kognityvinių gebėjimų lavinimo programos, skirtos darbinei atminčiai ir duomenų apdorojimo greičiui, teikia vilčių, kad vaikų pažintiniai gebėjimai pagerės, nors kartais ir priklausomai nuo konkrečios srities.
Gamtos ir auklėjimo pusiausvyra: Naujasis mokslinis konsensusas: prigimtis ir gamta.
Šiuolaikinis mokslinis konsensusas pakeitė poliarizuojančią diskusiją „prigimtis ir auklėjimas” į labiau integruotą vaiko pažintinės raidos supratimą.
Dabar moksliniai tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai ir aplinkos įtaka dinamiškai sąveikauja viso vystymosi metu. Identiškų dvynių, augusių atskirai, tyrimai rodo maždaug 50-70 % intelekto paveldimumą, todėl aplinkos įtaka gali būti labai didelė.
Epigenetiniai tyrimai atskleidžia, kaip aplinkos veiksniai gali įjungti arba išjungti genus nekeisdami DNR sekų. Šis dvikryptis modelis paaiškina, kodėl vienodos intervencijos skirtingiems vaikams duoda skirtingus rezultatus.
Dabar mokslininkai daugiausia dėmesio skiria genų ir aplinkos sąveikai, pripažindami, kad ideali pažintinė raida vyksta tada, kai aplinkos parama atitinka vaiko genetinius polinkius.
