Mūsų senolių mitybos įpročiai ilgą laiką buvo paremti natūraliais, neapdorotais produktais, tarp kurių ypatingą vietą užėmė gyvūniniai riebalai – taukai. Šiandieninėje visuomenėje, kurioje dominuoja augaliniai aliejai ir maisto pramonės sukurti riebalų pakaitalai, daugelis yra pamiršę apie tradicinių gyvūninių riebalų svarbą mūsų organizmui. Tačiau vis daugiau mokslininkų ir sveikatos ekspertų iš viso pasaulio pradeda pripažinti tai, ką mūsų močiutės žinojo visą laiką – taukai yra ne tik skanus, bet ir vertingas maisto produktas, galintis padėti išlaikyti sveikatą.
Taukų reabilitacija šiuolaikiniame moksle
Pastaruosius dešimtmečius gyvūniniai riebalai buvo demonizuojami, siejant juos su širdies ligomis ir nutukimu. Tačiau dabar situacija keičiasi. Harvardo universiteto mitybos specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi gyvūniniai riebalai yra vienodi, o kai kurie iš jų, ypač natūraliai užaugintų gyvūnų taukai, turi vertingų maistinių medžiagų.
Japonijos Osakos universiteto tyrimai parodė, kad tradicinėse bendruomenėse, kur išliko natūralių gyvūninių riebalų vartojimas, gyventojai pasižymi mažesniu lėtinių ligų paplitimo dažniu. Vokietijos mitybos ekspertai iš Miuncheno pažymi, kad svarbu ne tik pats produktas, bet ir jo kokybė – natūraliai užaugintų gyvūnų taukai skiriasi nuo pramoniškai augintų.
Naudingos savybės, kurių nežinojome
Taukuose yra daug organizmui reikalingų medžiagų. Danijos maisto mokslų instituto tyrimai atskleidė, kad natūraliuose taukuose yra riebaluose tirpių vitaminų A, D, E ir K, kurie yra būtini imuninės sistemos funkcionavimui. Australijos dietologai pabrėžia, kad šie vitaminai geriau įsisavinami kartu su natūraliais riebalais.
Ispanijos mokslininkų grupė nustatė, kad taukuose esančios omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys, ypač jei gyvūnai buvo šeriami natūraliu pašaru, gali padėti palaikyti smegenų sveikatą ir funkciją. Šveicarijos tyrėjai nurodė, kad taukuose esantis cholesterolis yra svarbus hormonų gamybai ir ląstelių membranų struktūrai.
Tradicinis požiūris į taukų vartojimą
Mūsų protėviai intuityviai žinojo, kad taukai yra vertingas energijos šaltinis, ypač šaltuoju metų laiku. Norvegijos liaudies medicinos tyrinėtojai pastebi, kad tradicinėse Šiaurės bendruomenėse taukai buvo vartojami kaip natūrali apsauga nuo šalčio. Prancūzijos kulinarijos istorikai primena, kad taukai buvo naudojami ne tik kaip maistas, bet ir kaip natūralus konservantas, padedantis išsaugoti kitus maisto produktus ilgesnį laiką.
Suomijos tradicinės medicinos žinovai pažymi, kad anksčiau žmonės instinktyviai didindavo taukų vartojimą šaltuoju sezonu, kas padėdavo palaikyti organizmo atsparumą peršalimo ligoms. Airijos dietologai pastebėjo, kad tradicinėje mityboje taukai buvo derinami su daržovėmis, o tai padėdavo geriau įsisavinti jose esančias maistines medžiagas.
Gyvūninių riebalų įtaka imuninei sistemai
Naujausi Italijos imunologų tyrimai atskleidė, kad tradiciniai gyvūniniai riebalai gali padėti stiprinti imuninę sistemą. Juose esančios riebalų rūgštys gali turėti priešuždegiminį poveikį. Nyderlandų mokslininkai nustatė, kad taukuose esančios medžiagos gali padėti gerinti žarnyno mikrobiomos būklę, o tai tiesiogiai susiję su imunine sistema.
Kanados mitybos ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad taukuose esantys sotieji riebalai padeda palaikyti ląstelių membranų vientisumą, kas yra svarbu apsaugant organizmą nuo patogenų. Britų biochemikai ištyrė, kad kai kurie gyvūniniai riebalai turi natūralių antimikrobinių savybių, kurios gali padėti kovoti su tam tikromis infekcijomis.
Kokybės klausimas – ne visi taukai vienodi
Belgijos maisto kokybės specialistai pabrėžia, kad šiuolaikinėje visuomenėje svarbu atkreipti dėmesį į taukų kilmę ir kokybę. Natūraliai užaugintų, laisvai besiganiusių gyvūnų taukai savo sudėtimi skiriasi nuo pramoniškai augintų. Lenkijos mokslininkai išskiria, kad ekologiškų ūkių produkcijoje esantys taukai turi daugiau naudingų omega-3 riebalų rūgščių.
Naujosios Zelandijos tyrėjai nustatė, kad sezoniniai skirtumai taip pat turi įtakos taukų sudėčiai – vasarą ir rudenį, kai gyvūnai maitinasi šviežia žole, jų taukuose būna daugiau antioksidantų. Vengrijos maisto saugos ekspertai primena, kad tradicinis taukų ruošimas ir laikymas namų sąlygomis leidžia išsaugoti daugiau naudingų savybių, nei pramoninis perdirbimas.
Modernus požiūris į senus papročius
Šiuolaikiniai mitybos specialistai iš JAV siūlo į taukų vartojimą žiūrėti subalansuotai – jie gali būti vertinga mitybos dalis, tačiau svarbu nepamiršti bendros mitybos įvairovės. Čekijos dietologai rekomenduoja taukus derinti su daržovėmis, pilno grūdo produktais ir kitais natūraliais maisto produktais.
Pietų Korėjos sveikatos tyrėjai pastebi, kad taukų įtraukimas į mitybą gali padėti ilgiau išlaikyti sotumo jausmą, kas gali būti naudinga kontroliuojant bendrą suvartojamų kalorijų kiekį. Brazilijos mitybos specialistai pabrėžia, kad tradicinių maisto produktų, įskaitant taukus, grąžinimas į kasdienę mitybą gali padėti atkurti ryšį su mūsų kulinarinio paveldo šaknimis.
Praktiniai patarimai šiuolaikiniam žmogui
Švedijos kulinarijos ekspertai siūlo pradėti nuo nedidelių kiekių – pakeisti dalį naudojamo aliejaus natūraliais taukais ruošiant tradicinius patiekalus. Graikijos mitybos specialistai pataria atkreipti dėmesį į savo organizmo reakcijas – daugelis žmonių pastebi geresnį virškinimą ir ilgiau išliekantį sotumo jausmą.
Australijos dietologai primena, kad maisto ruošimas ant taukų vyksta aukštesnėje temperatūroje nei ant daugelio augalinių aliejų, todėl susidaro mažiau kenksmingų medžiagų. Meksikos kulinarijos žinovai siūlo išbandyti įvairius taukų tipus – kiaulienos, jautienos, žąsies ar anties, nes kiekvienas jų turi savitą skonį ir maistinę vertę.
Taigi, mūsų močiučių išmintis apie taukų naudą sveikatai pamažu sulaukia ir mokslininkų pripažinimo. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur dominuoja perdirbti produktai ir greitas maistas, galbūt verta atsigręžti į tradicinę mitybą ir jos principus, kurie padėjo mūsų protėviams išlikti sveikiems net neturint šiuolaikinės medicinos pasiekimų. Gyvūniniai taukai, vartojami saikingai ir atsakingai, gali būti vertinga mūsų mitybos dalis, padedanti stiprinti imunitetą ir palaikyti bendrą organizmo sveikatą.
